Kelionė į „Juoko dirbtuves“
Saulėtą rugsėjo 27-osios rytą skubėjome į mokyklą gerai nusiteikę. Mūsų laukė kelionė į Vilnių, į edukacinę pamoką „Juoko dirbtuvės“. Kur juokas, ten smagu, ten gera nuotaika, nėra jokios įtampos, baimės, nerimo. Trikdė žodis „dirbtuvės“, nes ar galima prisigaminti juoko? Pasirodo, galima.
Vilniuje mus pasitiko draugiškas ir besišypsantis juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas. Jis papasakojo, kad juoko joga – tai indų gydytojo Madan Kataria sukurta technika, padedanti nuraminti ir atpalaiduoti žmogaus savijautą. Juoko joga susideda iš kvėpavimo pratimų, plojimo ir garso „ha-ha-ha-ha“ tarimo, priartinančio prie tikrojo juoko. Šis gydytojas stebėjo ir aprašė kuriamąsias bei gydomąsias juoko galias. O 1995 m. įkūrė juoko klubą. Kiekvieną dieną Mumbajaus parke žmonės susirinkdavo juoktis. Jie sustodavo ratu, pasakodavo juokingus nutikimus, anekdotus ir juokdavosi. Bet greitai juokai pradėjo kartotis, tapo įžeidžiantys, kartais net nešvankūs. Gydytojas vėl peržiūrėjo savo bei kolegų tyrimus ir rado atsakymą, kurio ieškojo: mūsų kūnas negali atskirti suvaidinto ir nuoširdaus juoko. Abu sukuria tą pačią „laimės chemiją“, kuri padeda gerai jaustis, apsisaugoti nuo streso, stiprina imunitetą, išlaisvina kūrybiškumą, gerina fizinę kūno būklę. Gydytojas Madan Kataria pasiūlė visiems kartu vieną minutę suvaidinti juoką. Rezultatas buvo nuostabus. Viena minutė suvaidinto juoko išsitęsė iki dešimties ir virto giliu, spontanišku, natūraliu juoku.
Širdžių susivienijimas – „Visa Lietuva šoka“
Martha Graham sakė, kad šokis yra paslėpta sielos kalba. Manau, tuo įsitikino kiekvienas, šių metų rugsėjo 15 dieną apsilankęs Šalčininkų parke. Būtent tą dieną mūsų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, ir maži, ir dideli susirinko su vienu tikslu – šokti ir džiaugtis šokiu. Iš tikrųjų tai buvo daugiau nei tiesiog šokiai. Tai buvo širdžių, sielų susivienijimas muzikos ir judesio ritmu. Į šį susivienijimą suvažiavo mokiniai iš daugelio Šalčininkų rajono mokyklų. Dar daugiau, šoko ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, o su jais ir šio nuostabaus reginio pasižiūrėti atėję žmonės.
Kelionė po piliakalnius
Dažnai galvojame, kad mūsų šalyje nėra nieko įdomaus: mes skrendame, važiuojame į kitas šalis ir nepagalvojame, kad ir Lietuvoje yra tikrai gražių ir įdomių vietų. Šie 2017 metai yra paskelbti Piliakalnių metais, tačiau ar kas nors žino, kad Lietuvoje yra net 1000 piliakalnių? Mums, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniams, toks faktas pasirodė labai įdomus, tad entuziastingai išvykome keleto aplankyti. Šią kelionę gimnazijos jubiliejaus proga mums padovanojo Vytauto Landsbergio fondas!
Rokiškyje įdomu!
Šiemet ketvirtų klasių mokiniams pamokos prasidėjo kitaip – netradiciškai, įdomiau ir linksmiau. Mūsų gimnazija dalyvavo projekte „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Rugsėjo 4 dieną, anksti ryte, išvažiavome į Rokiškį. Mus pasitiko Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktorė, su kuria nuvykome į „Rėkyvą“ – vieną seniausių ir didžiausių Lietuvos durpių pramonės įmonių. Vaikai galėjo sužinoti, jog durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo. Taip pat pamatėme ir durpių kalnus, vadinamus „triufeliais“, užėjome į gamybos cechą, sužinojome apie durpių panaudojimą, apie durpių eksportą į 50 valstybių visame pasaulyje. Mokiniai atliko užduotį – reikėjo rasti įdomiausią medžio plaušą ar medžio šaknį durpių kalnuose.
Mokslo ir žinių diena
Ruduo – spalvų aruodas!
Rugsėjo pirmą šaukia,
Vaikų džiaugsmingą juoką
Tuoj ves į klasę jaukią.
(Zenė Sadauskaitė)
Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje tai reiškia tik viena – didelę šventę, kurios metu susitiko vieni kitų išsiilgę mokiniai, pirmokėliai pirmą kartą žengė į mokyklą, o abiturientams nuskambėjo paskutinis pirmasis skambutis.
Prieš ceremoniją Šalčininkų šv. apaštalo Petro bažnyčioje vyko šventosios mišios. Kunigas pašventino mokyklines priemones, visi dalyviai meldėsi, kad jiems šie mokslo metai būtų sėkmingi.
Mišioms pasibaigus gimnazijos darbuotojai, mokiniai bei jų tėveliai susirinko gimnazijos kieme. Visiems gražiai sustojus į savo vietas, vedėjai tarė sveikinimo žodį ir šventės dalyviai plojimais pasitiko abiturientus, vedančius už rankų pirmokus. Svarbiausiems šventės dalyviams išsirikiavus ant gimnazijos laiptų, Rugsėjo pirmosios proga visus pasveikino gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius. Buvo pakelta valstybinė vėliava ir sugiedotas himnas, įneštos ir kitos gimnazijos turimos garbingos vėliavos. Sveikinimo žodį tarė ir šventės svečiai – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mečislavas Griškevičius ir Šalčininkų Šv. Petro bažnyčios vikaras Miroslav Anuškevič. Tada pirmokėliams buvo įteikti pirmokų pasai ir kitos dovanos. Buvo labai gražu žiūrėti, kaip vyriausi ir jauniausi gimnazijos mokiniai kartu ėjo direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojos link. Pirmokų veiduose galima buvo matyti pasitikėjimą savimi, tačiau ir baimės šešėlius, o dvyliktokai jautėsi nostalgiškai, gal net šiek tiek liūdnai – juk tai buvo paskutinė jų Mokslo ir žinių diena šioje gimnazijoje. Įteikus pirmokų pasus atėjo eilė patiems drąsiausiems pirmokėliams padeklamuoti eilėraštukus. Nors vaikų balsai ir drebėjo, buvo labai gražu jų pasiklausyti.
Daugiau straipsnių...
