Gedulo ir vilties diena
„Išlydėkit varpais tūkstantmečius karų,
Pasitikit varpais tūkstantmetį taikos.
Išlydėkit, kas sena, pasitikit, kas nauja…
Išlydėkite melą, pasitikite tiesą varpais.“
(A. Tennyson)
Mokslo metų baigimo šventė
Vėjau, vėjau vasarini, nuskraidink mane ten,
Kur smėlio dėžėj žaidžia mano vaikystė.
Kur dar baisiai svarbi kastuvėlio spalva
Ir pirmosios lėlės kasų ilgis.
Šokinėti klases ir taškyti balas
Taip beprotiškai pasiilgau...
Paskutinis skambutis
Prabėgo gyvenimas mums pro mokyklos langus,
Prabėgo jaunystė pražydusi žiedais.
Kiekvienais metais vėjas šoka svajingą valsą,
Mes būsime tie patys, tik kitais veidais.
Teatro diena
Tarptautinė teatro diena kasmet minima Lietuvoje. Šventė švenčiama nuo 1962 metų. Šia proga gegužės 21 dieną ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje pirmą kartą ji buvo švenčiama.
Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.
Lietuva taip pat gali drąsiai didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų, puikių aktorių ir režisierių, kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose.
Seniai esu girdėjusi, kad aktorių atliekami kūriniai pasiekia klausytojų širdis. Manau, kad mūsų gimnazijos jaunieji aktoriai puikiai tai įrodė. Šventė praėjo itin sklandžiai, nes visos pertraukos, užsiėmimai po pamokų, ginčai ir nesusitarimai nepraėjo veltui. Mokiniai sulaukė daug šiltų sveikinimų, linkėjimų bei atsiliepimų.
Pirmi į sceną išėjo aštuntokai,paruošę kompoziciją pagal J. Vaičiūnaitės eilėraščių ciklą „Kanonas Barborai Radvilaitei“. Jų pasirodymas buvo labai jaudinantis, įtaigiai pasakojantis apie Barboros ir Žygimanto Augusto graudžią meilės istoriją. Antrasis pasirodymas išsiskyrė savo linksmumu. Jį atliko patys jauniausi šventės dalyviai- penktokai, suvaidindami Vytauto V. Landsbergio pasaką „Rugiagėlė pabunda“. Aštuntos klasės merginos pristatė kompoziciją pagal Šatrijos Raganos esė „Dėl ko tavęs čia nėra“. Jos scenoje pasirodė trečios. Pasirodymas buvo kupinas švelnių jausmų ir emocijų, jį praturtino Adrianos Bryžytės atliekama lietuvių liaudies daina. Kitas mini spektakliukas vėl buvo penktokų. Jie suvaidino nuostabų kūrinėlį „Dramblota pasakoja Barabui apie pievą”. Penktieji į sceną atkeliavo aštuntokai. Jie vaidino „Laimingąjį princą“ vokiečių kalba. Vaidinimas buvo labai jautrus, prasmingas ir daugeliui sukėlė jaudulį, kai kurie net ašarą nubraukė. Šeštieji scenoje pasirodė septintokai su labai linksmu kūrinėliu iš „Angelų pasakų“.
Daugiau straipsnių...
