Laisvės gynėjų diena
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija šį pirmadienį minėjo dvidešimt devintąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Mokykloje buvo vykdoma projektinė veikla „Lietuvos kovų už laisvę istoriją prisimenant“. Nuo pat ankstyvo ryto jungėmės prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir kartu su visa Lietuva languose uždegėme vienybės ir atminimo žvakutes. Per pirmą pamoką vyko klasės valandėlės tema „Lietuvos kovų už laisvę istoriją prisimenant“. Pamokos metu mokiniai išsikirpo ir įsisegė neužmirštuolės žiedą, kuris yra šios dienos simbolis.
„Po Angelo sparnu“
Kalėdų šventėje daug paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam. Smagu, kad šis nuostabus laikas skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui, gyvenimo peržvelgimui ir naujų planų kūrimui.
Šiais nuostabiais dalykais norėjo pasidžiaugti ir pasidalyti ir mūsų gimnazijos mokiniai, mokytojai, tėveliai ir visi, kas apsilankė gimnazijoje gruodžio 20 d. Tą dieną vyko tradicinis kalėdinis renginys „Po Angelo sparnu“. Šventę šokiu „Balta žvaigždė“ pradėjo mažieji šokėjai, vadovaujami Irmos Jankūnienės. Sveikinimo žodžius tarė gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius ir Šalčininkų parapijos klebonas monsinjoras Vaclav Volodkovič. Pasirodymą tęsė dainos „Žiema“ ir „Stebuklinga žvaigždė“, kurias dovanojo jaunučių choras (vadovė Natalija Ragožienė) ir „Dainos mylėtojų klubas“ (vadovė Olga Karčevska). Apie „Gerumo sparnus“ dainavo ir nuostabiu balsu žavėjo solistė Adriana Bryžytė. Šokiu „Ave Marija“ nustebino vyresnės šokėjos (vadovė Irma Jankūnienė). Renginį daina „Aleliuja“ ir šokiu užbaigė visi koncerto dalyviai.
Svečiuose pas rašytoją
Gražią gruodžio dieną mes, 5b klasė, ėjome į miesto biblioteką susitikti su įžymiu vaikų rašytoju Vytautu Račicku. Ten mes sužinojome daug įvairių naujienų apie jo knygas, gyvenimą ir kodėl jis pradėjo rašyti.
Rašytojo žymiausia knyga yra „Šlepetė“. Iš viso parašytos jau septynios knygos apie „Šlepetę“. Šita istorija yra tikra. Vieną kartą rašytojo bendradarbė papasakojo, kad jos draugė turi tris sūnus, ir mažiausias labiausiai myli savo tėtį. Kartą mama su tėčiu susipyko, tėtis išėjo iš namų ir negrįžo. Tėtis išsinešė visus savo daiktus, paliko tik vieną dalyką – savo šlepetes. Mažylis ilgą laiką tikėjo, kad tėtis grįš. Jam buvo labai negera, kad apie tėvelių skyrybas sužinos kaimynai, todėl kasdien išnešdavo ir prie durų padėdavo tėčio šlepetes, kad visi manytų, jog tėtis čia tebegyvena... Tačiau, kaip jūs supratote, tėvelis negrįžo. Tokia tikra liūdna istorija, kurią išgirdęs rašytojas sukūrė pirmąją savo „Šlepetę“.
Daugiau straipsnių...
