Straipsniai

Pradinukų šventė: atsisveikinimas su pradžios mokykla

Šių metų birželio pradžioje gimnazijos kiemelis prisipildė šypsenų, džiaugsmo, jaudulio ir prisiminimų – vyko iškilminga pradinukų šventė, kurios metu ketvirtokai atsisveikino su pradinės mokyklos etapu. Tai buvo ypatinga diena tiek vaikams, tiek jų tėvams ir mokytojams – simbolinė riba, žyminti mažojo mokyklinio gyvenimo pabaigą ir pasirengimą naujam, penktoko, keliui.

Šventė prasidėjo nuo jautraus mokinių pasisveikinimo – vaikai kalbėjo apie savo pirmuosius žingsnius mokykloje, apie tai, kaip per ketverius metus išmoko ne tik skaityti ir rašyti, bet ir būti atsakingais draugais, rūpestingais bendruomenės nariais. Nuoširdūs žodžiai ir prisiminimai sugraudino ne vieną šventės dalyvį.

Po to sekė teatralizuotas pasirodymas – mokiniai suvaidino nuotaikingą mini spektaklį apie tai, kaip pirmokėliai ieškojo žinių, drąsos ir tikrų draugų. Vaidinimas perteikė vaikų kūrybiškumą, humoro jausmą ir gebėjimą dirbti komandoje. Skambėjo ir muzika – mokiniai šoko savo sukurtus šokius pagal šiuolaikinius ritmus, pademonstruodami savo energiją ir išmonę. Bendras pasirodymas buvo lydimas gausių aplodismentų ir šiltų žvilgsnių.

Pasidžiaugta tuo, kas kartu nuveikta, iškovota, laimėta – nuo skaitymo konkursų iki sportinių pergalių, nuo klasės projektų iki draugystės. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja tarė šiltus žodžius ketvirtokams ir įteikė padėkos raštus – tai buvo simbolinis jų pastangų ir augimo pripažinimas.

Svarbiausia šventės akimirka – nuoširdūs padėkos žodžiai. Vaikai dėkojo savo mokytojams, mokyklos darbuotojams, tėvams ir vieni kitiems – už kantrybę ir žinias, už šilumą ir išmintį, už palaikymą ir meilę, už šypsenas ir draugystę, už kartu praleistus metus, už pagalbą ir viską, kas leido šiuos metus paversti ypatingais. Ketvirtokai ir jų tėveliai ištarė nuoširdžius ir šmaikščius „ačiū“ už begalę dalykų, kurie jiems buvo svarbūs. Su šypsenomis, bet ir su trupučiu liūdesio jie paliko kiemelį, savo klasę, žengdami žingsnį į naują gyvenimo etapą – penktą klasę.

Tai buvo diena, kai iš mažųjų pradinukų jie virto tikrais moksleiviais – drąsiais, kūrybingais ir pasiruošusiais augti toliau. Pradinukų šventė ne tik sujungė mokyklos bendruomenę, bet ir paliko širdyse jaukius prisiminimus visam gyvenimui.

Mieli ketvirtokai, su jauduliu širdyje žvelgėme į jus, jau nebe mažus pirmokus, o drąsius, smalsius mokinius, pasiruošusius skristi toliau. Per ketverius metus kartu augome – ne tik išmokome skaičiuoti, skaityti, rašyti, bet ir kalbėtis, išgirsti, padėti, būti draugiški. Kiekvienas iš jūsų palikote pėdsaką mūsų – mokytojų bei klasės draugų – širdyse – savitą, šviesų ir labai brangų. Džiaugiamės, kad tą dieną mes galėjome švęsti – pasidžiaugti tuo, ką nuveikėme, ką atradome, kuo tapome. Ši šventė – ne tik atsisveikinimas. Tai – padėka. Už šypsenas, pastangas, smalsias akis, išdaigas, juoką ir nuoširdumą. Linkime jums skristi aukštai. Ir visuomet prisiminti – pirmieji skrydžiai prasidėjo čia – gimnazijos pradinių klasių korpuse. Su kuprine ant pečių ir širdimi, pilna svajonių.

Jūsų pirmosios mokytojos Ingrida ir Rima