Projektas „Mes skirtingi, bet visi – Lietuvoje“

Baigiasi spalis, baigiasi ir dar vienas projektas Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Dabar laikas jį apibendrinti ir visiems dar kartą padėti prisiminti maloniausias akimirkas. Gimnazija jau ne pirmus metus rengia ir dalyvauja projekte „Mes skirtingi, bet visi – Lietuvoje“. Tai bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiame įtraukti Šalčininkų lietuviškos gimnazijos mokinius, kurių didžioji dauguma gyvena nelietuviškose arba mišriose šeimose, į bendras veiklas su Vilniaus lietuvių namais, kurių mokiniai atvažiavę iš viso pasaulio, taip pat užmegzti pažinčių su lietuviais, gyvenančiais ne Lietuvoje, plėsti mokinių akiratį.

Šių metų projektas tęsėsi nuo pavasario iki rudens. Gegužės 31 dieną kelios dešimtys įvairaus amžiaus aktyvių gimnazijos mokinių išvažiavo praleisti keleto dienų prie jūros – besibaigiant mokslo metams pailsėti, pasimokyti, susidraugauti ir įgyti įvairių kompetencijų. Kaip tik tą savaitgalį vyko Palangos vasaros sezono atidarymas, todėl turėjome puikių progų laiką praleisti ne tik smagiai, bet ir naudingai: stebėjome šokius festivalyje „Ant bangos“, dalyvavome įvairiose edukacijose slėnyje šalia Jūratės ir Kastyčio skvero, lankėme koncertus, kermošių, žavėjomės pantomimos teatro pasirodymais ir t. t., o maudydamiesi tiesiog lediniame vandenyje, grūdinome kūną ir valią. Ragavome tradicinių lietuviškų patiekalų, o vyresnieji mokiniai gamino valgyti ir vaišino vakariene visus pakeleivius. Vaikščiojome po naktinę Palangą. Itin gražią Tėvo dienos iškilmę išgyvenome Palangos bažnyčioje vykusiose mišiose. Žaidėme ir šokome prie jūros.
Paskutinę kelionės dieną kėlėmės į Nidą. Kuršių nerijoje aplankėme Pakrantės apsaugos bateriją „Memel Nord“ – Antrojo pasaulinio karo laikų gynybinius įtvirtinimus. Čia įkurtame bunkeryje apžiūrėjome pasieniečių veiklos ekspoziciją, įvairius karinius ginklus, pasiklausėme labai įdomių gidų pasakojimų ir daug sužinojome apie istoriją ir karybą. Atvykę į Nidą ėjome į nelengvą žygį per kopas. Užsukome prie saulės laikrodžio, sužinojome apie Žaną Polį Sartrą
ir Tomą Maną.
Kelionėje visi buvome atsakingi už kokią nors sritį ir jautėmės svarbūs. Grįžome su daugybe įspūdžių ir patirčių.
Įpusėjus birželiui, mūsų projektas persikėlė į užsienį. Birželio 11–14 dienomis mūsų gimnazijos mokiniai ir trys mokytojai vyko į Lenkiją: Punską, Seinus ir Suvalkus – lankėme lietuviškas Lenkijos žemes. Punske užsukome į bažnyčią, o paskui susipažinome su senoviniais daiktais, margučiais, šiaudiniais sodais senosios klebonijos muziejuje, apžiūrėjome lietuvių kultūros namuose įkurtą šviesuolio Juozo Vainos muziejų, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią ir Jotvingių-Prūsų gyvenvietę Šilainėje. Taip pat pasisvečiavome Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje, Kovo 11-osios licėjuje ir be galo linksmai ir šiltai praleidome du vakarus su šių mokyklų mokiniais. Lankydami Suvalkijos kraštą, perėjome didžiuliais Stančikų tiltais, lipome į Šiurpilio piliakalnį, į Stančikų apžvalgos bokštą ir sustojome prie trijų valstybių – Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos – sienų sankirtos. Seinuose užsukome į Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią, Vygrių kamaldulių vienuolyną, aplankėmę „Žiburio“ pagrindinę mokyklą ir susipažinome su jos mokiniais. Suvalkuose apžiūrėjome lietuvišką vaikų darželį, mokyklą ir pasivaikščiojome – pamatėme miestą.
Šis projektas suteikė galimybę užmegzti naujus ryšius su kitais pasaulio lietuviais, dar geriau pažinti Lietuvos istoriją, ir svarbiausia – iš naujo pamilti lietuvių kalbą. Džiaugiamės, kad ne tik mūsų gimtinėje, Lietuvoje, o ir kituose pasaulio kraštuose yra puoselėjama lietuvybė. Didžiuojamės savo nedidele tauta, kuri sugeba plėsti žinias apie Lietuvą kiekviename pasaulio kampelyje.
Prasidėjus naujiems mokslo metams, ėmėme planuoti susitikimą su Vilniaus lietuvių namų mokiniais. Gimnazijos taryba – aktyviausi mokiniai – keletą savaičių rengėsi priimti svečius, į Lietuvą atvykusius iš skirtingų šalių. Spalio 11 dieną susitikimas įvyko. Pirmiausia svečius iš Vilniaus nuvežėme į Paulavos respubliką. Čia daug sužinojome apie pažangiausią XVIII amžiaus respubliką, jos įkūrėją ir istorijos vingius. Vėliau, žaisdami orientacinį žaidimą, visus supažindinome su Šalčininkų rajono žymiomis istorinėmis vietomis: S. Moniuškos menų mokykla, trijų tautų rašytoju A. Mickevičiumi ir jį menančiais objektais, apžiūrėjome patį miestą ir miesto parką.
Atvykę į gimnaziją, spręsdami įdomias užduotis, susipažinome su jos istorija ir dabartiniu gyvenimu. Prasidėjus smagiai vakaronei, žaidėme žaidimus, šokome liaudies šokius, ragavome kulinarinius patiekalus, labiau pažinome vieni kitus ir gimtąsias šalis. Atsisveikindami prižadėjome draugystę tęsti ir netrukus vėl susitikti.
Esame laimingi, kad pavyko pažinti tiek daug naujų žmonių, sužinoti apie kitas šalis ir jų žmones, įvertinti savąją kalbą ir suprasti kalbų bei kultūrų pažinimo svarbą. Metai buvo intensyvūs ir įdomūs. Projektas „Mes skirtingi, bet visi – Lietuvoje“ pavyko! Dėkojame Tautinių mažumų departamentui, kurio indėlis į mūsų keliones buvo tikrai svarbus. Dėkojame Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijai. Dėkojame mokytojams, prisidėjusiems prie projekto veiklų. Dėkojame mokinių tėveliams. Dėkojame mokiniams, kurie rodo iniciatyvą, stengiasi tobulėti ir tobulinti kitus. Iki kitų projekto susitikimų!