Kelionė į Krokuvą

Birželio 12–14 dienomis gimnazijos 7, 8 ir Ig klasių mokiniai, lydimi mokytojų Marijos Palkevičienės, Natalijos Rogožienės, Editos Dzvinelienės ir dar kelių mokytojų, keliavo autobusu į Lenkiją, į Krokuvos apylinkes. Po ilgos 12 val. kelionės pirmas sustojimas buvo Ojcuvo nacionalinis parkas (Ojcowski Park Narodowy). Praeityje tai buvo kurortas, o 1863 metais čia įsikūrė Sausio sukilimo buveinė. Kaip teigė gidas, būtent čia įsižiebė pasipriešinimo liepsna, kuri stipriai paveikė Abiejų Tautų Respublikos likimą.

Keliaudami užtrukome 4 valandas. Lipome į kalną nuostabiu mišku. Žavėjomės gamta. Apsilankėme viename ilgiausių šiame parke Lokietkos urve (320m), leidomės į jo požemius ir labirintus. Šiame parke gausiausiai gyvena šikšnosparniai, bet šį kartą mes jų nesutikome. Įvairus reljefas ir didelis mikroklimato kintamumas prisideda prie parko turtingumo. Jį sudaro apie 1000 augalų rūšių. Išėjome iš parko per uolinius Krokuvos vartus, apie kuriuos legenda byloja, kad, jei tie du kalnai susijungtų ir užsitvertų, įvyktų Pasaulio pabaiga.

Kitą dieną atvykome į Tatrų nacionalinį parką (Tatrzanski Park Narodowy) ir ėjome pėsčiųjų taku prie ežero Morskie Oko. Kopėme 8 km į kalno viršūnę. Net mus nuprausęs lietus nesutrukdė pasiekti tikslo ir grožėtis aplink esančiais miškais ir kalnais, padengtais rūko skraistės. Pavargę, sušlapę, sušalę, bet įspūdžių kupini, nusileidome nuo kalno.
Trečią dieną keliavome į Krokuvą. Negalėjome atsižavėti Šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedra. Katedra stovi ant Vavelio kalvos. Šioje katedroje vykdavo Lenkijos monarchų karūnacija. Čia taip pat nuo XIV a. buvo laidojami Lenkijos karaliai. Aplankėme Krokuvos senamiestį. Tai išraiškingiausias šalies senamiestis, nes daugelį metų Krokuva buvo karališkoji Lenkijos sostinė. Aplankėme Turgaus aikštę, kur stovi renesansiniai Prekybos rūmai, veikiantys ir dabar.
Antra tos dienos stotelė buvo Bochnijos druskos kasykla (Kopalnia soli Bochnia). Nusileidome po žeme apie 250 metrų. Kai 1248 m. Bochnijos gyventojai lenkai aptiko turtingą akmens druskos gyslą, tekančią po jų miestu, tai buvo viduramžių aukso atitikmuo. Bochnijos kasykloje išgaunami mineralai padėjo finansuoti Lenkijos karalystę iki XVI a. Šiandien Bochnija yra viena iš seniausių nuolat naudojamų druskos kasyklų Europoje, nors dabar ji perduota kitam tikslui – žmonių sveikatinimui.

Prieš palikdami Lenkiją, dar kartą vykome į Krokuvą, kur lankėme Kazimiero miestą, vadinamą Žydų miestu. Jis išgarsėjo visame pasaulyje tuomet, kai čia buvo nufilmuotas garsusis S. Spilbergo filmas „Šindlerio sąrašas“, kuris buvo apdovanotas „Oskaru“. Užėjome į gražiausią Lenkijos bažnyčią – Dievo kūno bažnyčią (Kośćiół Bożego Ciała), aplankėme miesto dalį, sinagogą, kur įkurtas Žydų muziejus. Paskui Įsimylėjusiųjų tiltu patekome į kitą miestą Podgórze. Čia buvo įkurtas getas, iš kurio aikštės 1941–1943 m. žydai buvo tremiami į koncentracijos stovyklas. Išgirdome įdomią istoriją apie Oskarą Šindlerį, vokietį, Antrojo pasaulinio karo asmenybę, kuris savo pasiaukojamais veiksmais išgelbėjo apie 1200 žydų gyvybių.

Visą laiką po turiningų kelionių ilsėjomės nuostabioje sodyboje Skalny Dwor, esančioje Wola Kalinowska gyvenvietėje. Kelionė buvo ir pramoginė, ir edukacinė, išgirdome daug įdomių faktų, istorijų, pamatėme daug paminklų. Žinoma, ne viską įsiminėme, bet tikrai įstrigo tai, kad Lietuvą ir Lenkiją daug kas vienija, ypač malonu, kad apie mūsų ir jų Jogailą kalbama pagarbiai.

KELIONĖ BUVO ĮSPŪDINGA!

Iga klasės mokinys Renatas Martinkevič
Igb klasės mokinys Ernestas Pilžis