Nuo senovės amatų iki šių dienų profesijos – kaip tapti pasieniečiu?
Šiek tiek apniukusį rytą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos trečiokai išskubėjo Dieveniškių link turėdami tikslą pažinti šį kraštą per profesiją. Oskaro mamytė vyresnioji specialistė Gražina Čižienė pakvietė į savo darbovietę – VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardą.
Pakeliui užsukome į Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrą, kur mus pasitiko gerai pažįstama edukatorė Irutė Eidukienė. Ji mokinukams pasakojo apie Dieveniškių gamtos ir kultūros paveldą, pristatė lankytojų centre esančias ekspozicijas. Trečiokai ne tik daug sužinojo apie senovės amatus, bet ir turėjo galimybę apžiūrėti ir paliesti Dieveniškių krašto žmonių surinktus buities rakandus. Ypač nustebino seniau naudoti mokinių daiktai: medinė kuprinė ir klasės pasiekimų dienynas.
Užkopę į Bėčionių piliakalnį ir pasigrožėję nuostabiu Dieveniškių krašto gamtovaizdžiu, išvykome į Dieveniškių miestelį, kur mūsų laukė krašto apsaugos pareigūnai. Trečiokai turėjo galimybę apžiūrėti ginklus, pasimatuoti įvairias apsaugos priemones, liemenes, šalmus ir pasėdėti pasieniečių keturratyje. Amuniciją pristatantys pareigūnai atsakinėjo į smalsių mokinukų klausimus, dalinosi praktinėmis žiniomis, profesijos specifika. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos vyresnioji specialistė Gražina aprodė puikiai įrengtas ir pasieniečių darbui bei poilsiui pritaikytas erdves. Vėliau mokiniams pravedė paskaitėlę, pristatė pasieniečio profesiją. Mokiniai įdėmiai klausėsi, atsakinėjo į pareigūnės klausimus, dirbo grupelėmis ir, įtvirtinę bei pasitikrinę žinias, įveikė paskaitėlės testą. Pareigūnė trečiokams įteikė diplomus. Mokiniai sužinojo, kuo pasieniečio profesija yra svarbi, reikalinga ir perspektyvi. Po šio susitikimo daugelis vaikų, susidomėję šia profesija, pasiryžo gerai mokytis ir elgtis, užaugti nepriekaištingos reputacijos žmonėmis, kad galėtų tapti pasieniečiais. Tai kilni profesija, kurios pagrindinis šūkis yra KILNUMAS, IŠTVERMĖ, DRĄSA.
Arno mamytė Ona Liudvinovičienė pristatė savo darbo vietą, kurioje įrengta daugybė vaizdo kamerų ir vyksta rimtas valstybinės sienos stebėjimo ir operatyvaus informavimo darbas.
Po turiningo pasieniečių pristatymo išvykome į Norviliškes, kur stovi didingiausia Šalčininkų rajono Norviliškių pilis. Senovinės pilies duris atvėrė ir slaptas menes aprodė Maksimo močiutė Genoefa Byčkovskaja. Mokiniai galėjo apžiūrėti paslaptimis ir mitais apipintas renesanso stiliaus pilies erdves, įsivaizduoti, kaip gyveno ano meto žmonės, paieškoti vaiduoklių... Pilies papėdėje, žvelgdami į nuostabius vasaros gamtos vaizdus, aptarėme išvykos įspūdžius ir laimingi sugrįžome namo.
Dėkojame gimnazijos administracijai už skirtą transportą, Oskaro mamytei Gražinai už kvietimą apsilankyti pasienio užkardoje, už smagią ir naudingą paskaitėlę, Arno mamytei Onai už aprodytas užkardos erdves, Maksimo močiutei Genoefai už galimybę aplankyti Norviliškių pilį, o Irutei Eidukienei – už šiltą priėmimą. Jų dėka turėjome naudingą, turiningą ir kupiną džiaugsmo dieną.
Mokytoja Ingrida Bandalevičiūtė
Nuotraukos I. Bandalevičiūtės ir R. Kovzan
