Kelionių žavesys ir pavojai

Daugelis žmonių mėgsta keliauti. Kai kurių keliavimas yra pomėgis, kitų privalumas arba darbas. Bet ar visos kelionės saugios, nes niekada nežinai, kas gali atsitikti?

Kelionės yra viena iš žavingiausių ir įdomiausių veiklų, nes jos leidžia mums atsitraukti nuo kasdienybės ir patirti naujų ir įdomių akimirkų. Keliaudami mes turime galimybę pamatyti naujus kraštus, susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis naujų kultūrų ir patirti džiaugsmą ir malonumą. Jurgos Ivanauskaitės knygoje „Kelionių alchemija“ yra tokie žodžiai: „Kelionė mums vėl suteikia prarastą gebėjimą stebėti, stebėtis, tyrinėti, pažinti, džiūgauti, krykštauti iš susižavėjimo ir nuostabos.“

Tačiau kelionės taip pat yra pavojingos, nes mes ne visada žinome, kas gali atsitikti. Galime patirti sveikatos problemų, susidurti su vagystėmis ar nusikaltimais ir netgi patirti nelaimingų atsitikimų. Remdamasi savo patirtimi kelionėje su baidarėmis (su lietuvių kalbos mokytoju birželio 7–8 dienomis plaukėme Merkio aukštupiu) galiu pasakyti, kad ne viskas buvo taip, kaip aš tikėjausi.

Galvojau, kad mes galėsime lengvai irkluoti, sėdėti valtyse ir grožėtis gamta, tačiau upė buvo gana sekli, tad kai kuriose vietose reikėdavo išlipti ir tempti baidarę nuo seklumos. Upėje styrojo daug nulaužtų medžių su nukarusiomis šakomis ir vabalais, o ant upės dugno basomis galėjai pajusti akmenų kietumą. Dėl to mes labai daug kartų strigome ir vos vos neapsivertėme. Bet tikslą pasiekėme – atplaukėme į stovyklavietę.

Nepaisant šių rizikų, kelionės vis dar yra vertingos, nes jos suteikia mums galimybę sustabdyti rutiną, atrasti naujų dalykų, patirti nuotykių ir susipažinti su skirtingais žmonėmis ir kultūromis. Keliones reikia planuoti atidžiai, norint sumažinti rizikas, ir būti atsargiems, kad būtų išvengta pavojų.

7b klasės mokinė Darja Kropa

* * *

Kartą lietuvių kalbos mokytojas pasiūlė žygį baidarėmis. Aš labai susidomėjau šiuo pasiūlymu, nes niekada nebuvau plaukusi upe. Nekantriai laukiau šios kelionės ir jai ruošiausi.

Pagaliau atėjo lauktoji birželio diena, gražus antradienio rytas. Tėvai mane atvežė prie parduotuvės „Norfa“. Ten jau buvo atvažiavęs mano bendraklasis Mantas. Pamažu susirinko ir kiti žygio dalyviai. Galiausiai atvažiavo mokytojas. Mes susėdome į du autobusiukus ir išvažiavome.

Iki numatytos vietos vykome apie dvidešimt minučių. Išlipę iš autobuso sudėjome kuprines į maišus. Apsivilkę liemenes, susėdome į baidares. Keliavome Merkio upe, tiksliau, aukštupiu, nes upė buvo negili. Aš plaukiau su savo mokytoju. Buvome patys paskutiniai, nes reikėjo stebėti, kad kas nors iš grupės neatsiliktų. Plaukdami mes vis pasivydavome įstrigusius mokinius, kuriems vadovas padėdavo. Kelionės metu žavėjausi gražia gamta: didingu mišku, paukščių čiulbesiu, įspūdingomis pakrantėmis. Vieną akimirką pasijutau tarsi pasakoje.

Du kartus buvome sustoję pailsėti. Kūrenome laužą, kepėme dešreles, kalbėjomės. Buvome trumpai nuėję prie Paulavos respublikos dvaro liekanų dabartiniame Merkinės kaime. Vėliau tęsėme kelionę. Plaukdami turėjome įveikti nemažai kliūčių: upė buvo sekli, trukdė akmenys, todėl dažnai reikėdavo sustoti, kad padėtume kitiems. Pagaliau pasiekėme nakvynės vietą.

Pirmiausia užtempėme baidares ant kranto ir pradėjome laukti autobusiuko su mūsų sausais drabužiais ir nakvynės inventoriumi. Jam atvažiavus išsikrovėme daiktus ir ėmėmės statyti palapines. Laužas jau buvo užkurtas. Kai visi įsikūrėme, vadovas kepė šašlykus. Skonis buvo pasakiškas! Vėliau su Akvile suvyniojome į foliją bulves, kad iškeptume žarijose. Mus aplankė Fausto mama, kuri atvežė daržovių ir vienkartinių indų. Keptos bulvės su sviestu ir druska – tai fantastiška. Norėčiau pabandyti ir namuose jų išsikepti. Po vakarienės visi susėdome prie laužo, klausėmės, kaip gitara groja Laurynas, ir patys bandėme dainuoti. Buvo jauku ir gera. Nuėjome miegoti apie dvyliktą valandą.

Atsikėlėme anksti ryte. Pusryčiams mokytojas paruošė makaronų su vištiena. Prie iš naujo užkurto laužo papasakojome savo įspūdžius. Susitvarkę išvykome namo, nors ir buvo liūdna išsiskirti.
Nepaisant kliūčių ir sunkumų (uodai, šlapi drabužiai, šaltis naktį, nuovargis) ši kelionė buvo nuostabi: man patiko ir plaukti baidarėmis, ir gamta, ir bendrakeleiviai ir, žinoma, maistas. Tikiuosi, kitais metais vėl išvyksime į kokį nors žygį.

Pasiūlyčiau kelionę baidarėmis žmonėms, kurie nebijo išbandymų ir nori patirti naujų įspūdžių.

7a klasės mokinė Eglė Poškutė

* * * * *

Neseniai su choru buvau išvykusi į festivalį Klaipėdoje. Tai buvo labai žavi ir įdomi dviejų dienų kelionė, apie kurią norėčiau truputį papasakoti.

Kelionės, nesvarbu, ar į mišką, ar į kitą šalį, yra susijusios vienu dalyku – žavesiu. Kelionės yra be galo žavinčios: tu lyg pakvėpuoji kitu oru ir lyg pradedi kitaip gyventi. Taip pat kelionės yra labai naudingos. Jei keliauji į kitą šalį ar miestą, tu susipažįsti su kitų žmonių tradicijomis ir gyvenimo būdu, pamatai kitos šalies architektūrą, išgirsti kitą kalbą. Jei keliauji į gamtą, gali pamatyti anksčiau nematytų paukščių, gyvūnų ar augalų, pakvėpuoti grynu, anglies dvideginiu neužterštu oru.

Kai keliavau į Klaipėdą, truputį nustebino šio miesto architektūra: nors miestas Lietuvos, bet pastatai labai skiriasi. Skyrėsi gamta, mokyklos, jausmas toks, kad ten ir žmonės geresni. Pamačiau, kaip vyksta Klaipėdos dainų festivalis. Žmonės keliauja, kad atrastų kažką naujo ar surastų atsakymus į juos dominančius klausimus. Keliaudami žmonės susipažįsta su įvairių tautų praeitimi ir istorija.

Tačiau kelionėse taip pat yra pavojų. Kartais žmonės, kurie keliauja į pavojingesnes vietas, tinkamai nepagalvoja apie saugumą ir gali nuo to nukentėti. Taip pat kitose šalyse: dėl to, kad nesupranti kalbos, gali būti labai stipriai apgautas.

Taigi keliauti yra sveika ir nuostabu, nes pamatai naujas vietas ir sužinai kažką naujo, bet reikia pasirūpinti ir savo saugumu: būti atsakingiems už savo daiktus, gerai orientuotis naujoje vietoje.

7a klasės mokinė Patricija Miliauskaitė

* * *

Šiais laikais žmonės retai iškelia koją iš namų. Jie mieliau sėdėtų prie televizoriaus savo kambaryje, nei išeitų pasivaikščioti ar aplankytų dar nematytas vietas, o iš savo būsto išeina tik būtiniausiais reikalais. Dauguma žmonių taip ir praleidžia gyvenimą, net nesuprasdami, jog tiek daug visko priešakyje. Jiems atrodo, kad gyvena nė kiek ne blogiau nei tie, kurie keliauja. Tai kam visgi reikalingos kelionės?

Paklausę dažnai keliaujančių žmonių, galime pastebėti, jog dažniausiai jų atsakymai būna apie tai, kad kelionės jiems padeda atsipalaiduoti, pasijausti laimingiems ar išsiveržti iš kasdienybės. Ar tai ir yra kelionių prasmė? Aš manau, jog kiekvienas turėtume surasti savo kelionių prasmę. Negalėčiau pasakyti, kad kiekvienas supranta keliones vienodai ir kad jos turi vieną bendrą prasmę. Tačiau kelionės vis tiek yra reikalingos visiems, net ir tiems, kurie jų nemėgsta. Pasak Jurgos Ivanauskaitės, „kelionė atveria net labiausiai susigniaužusią ir surambėjusią širdį, kuri vėl tampa imli neišsenkantiems pasaulio stebuklams ir todėl – dosni kitiems“ (citata iš knygos „Kelionių alchemija“).

Tačiau ką daryti, jei pradėti keliauti nesinori? Ką daryti, jei net ir žinant kelionių prasmę ir turint tam laiko ir motyvacijos, nesinori išeiti iš namų? Jei ir jus kankina panaši problema, galbūt turėtumėte atrasti kelionių žavesį. Kelionė neturėtų būti kaip darbas, turėtumėte ja mėgautis ir daryti tai, ką visada troškote padaryti (aišku, tik neperžengiant ribų). Štai prieš keletą dienų (birželio 10–11) aš, viena iš jaunių choro narių, kartu su klasės auklėtoja Natalija Rogožiene, važiavau autobusu į Klaipėdos miestą, į dainų šventę. Kol važiavome, pasižiūrėjau pro autobuso langą. Šiame mieste gatvės, keliai ir pastatai skyrėsi nuo mano gimtojo miesto, o labiausiai išsiskyrė Klaipėdos universitetas. Šioje kelionėje mes turėjome šansą pažiūrėti į kito regiono architektūrą bei susipažinti su ten gyvenančiais žmonėmis. Man ši kelionė labai patiko, ji paliko daug įspūdžių ir puikių prisiminimų. Tikrai galiu teigti, jog kelionės yra žavingos.

Bet, aišku, kelionėse pilna pavojų. Niekada nežinai, kas gali atsitikti – galbūt pamesite telefoną, pamiršite būtinus vaistus, neberasite lagamino, susilaužysite koją, ranką ar paliksite įjungtą orkaitę. Šiame pasaulyje būna visko, ir pavojai gali ištikti net labiausiai neįtikėtinais momentais, kai atrodo, jog esate viskam pasiruošę. Todėl keliones reikia atsargiai suplanuoti, viską gerai apgalvoti ir prieš išvykstant geriausia pasitikrinti, ar tikrai pasiėmėte būtinus daiktus ir nieko nepametėte.

Keliaukite! Ypač dabar, kai prasidėjo vasaros atostogos.

7a klasės mokinė Juna Ambrozaitė