Respublikinė lietuvių kalbos olimpiada

Laimėjusios mokyklinį ir rajoninį etapus, patekome į penktą, jubiliejinę, respublikinę Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą.

10.30 val. mes atvykome į Radviliškio Vaižganto gimnaziją, kurioje mus maloniai pasitiko gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Po registracijos buvome palydėti į aktų salę, kur vyko šios mokyklos mokinių kompozicija „Vyžlaukio kronikos“, skirta 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms. Pradžia buvo nuostabi, tačiau atėjo atsakingiausias momentas – lietuvių kalbos ir literatūros užduočių atlikimas. Užduotis sudarė VU dėstytojai, todėl jos buvo gana sunkios, painios, tekdavo gerai pasukti galvą. Kita olimpiados dalis – esė rašymas. Čia, kaip ir užduočių atlikimui, turėjome dvi valandas. Taigi teko labai greitai dirbti.

Po šių sunkių valandų su palengvėjimu apsigyvenome Radviliškio verslo ir technologijų mokymo centro bendrabutyje. Tačiau diena tuo dar nepasibaigė! Visi olimpiados dalyviai ir vėl patraukė į Vaižganto gimnaziją, kur vyko vakaronė su Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansambliu „Aidija“. Dažniausiai šiuolaikinių jaunuolių nesudominsi liaudies muzika, tačiau šiuo atveju nė vienas nesėdėjo. Visi dalyviai su savo mokytojais linksmai šoko ir dainavo. Taigi lietuvių liaudies dainos ir šokiai suvienijo ir supažindino visiems Lietuvos rajonams atstovaujančius dalyvius ir netgi iš užsienio atvykusius lietuviškų mokyklų mokinius bei jų mokytojus.

Kitą rytą atsibudome žvalūs ir nuotaikingi. Iš nakvynės vietos grįžome į Vaižganto gimnaziją. Ten vyko „Skrajojamojo“ teatro poezijos spektaklis „Žiemos rūpesčiai“ ir olimpiados uždarymas.

Pasibaigus olimpiadai negalėjome nepasinaudoti proga ir nenuvažiuoti į šalia Radviliškio esantį saulės miestą Šiaulius aplankyti jo žymiausių vietų. Matėme aukščiausią Lietuvoje Šiaulių saulės laikrodį, kurio viršuje yra keturių metrų paauksuota skulptūra „Šaulys“, dar kitaip žinoma kaip „Auksinis berniukas“. Apsilankėme baltoje, nuostabaus grožio Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, tebeliudijančioje renesansinę dvasią. Pasivaikščiojome Šiaulių bulvaru ir užėjome į vienintelį Lietuvoje Dviračių muziejų. Čia turėjome galimybę pasivažinėti tiek seniausiais, tiek naujausiais dviračiais. Be to, apsilankėme žymiame ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Kryžių kalne. Ten matėme daugybę kryžių ir užrašus ant jų lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, švedų ir dar kitomis kalbomis. Ir netgi hieroglifais! Taigi mes prisidėjome prie gausaus šią vietą garbinančių žmonių būrio – pakabinome savo kryželius su padėkos žodžiais Dievui. Šia nuoširdžia gaidele baigėme savo ekskursiją. Po to dar laukė ilga kelionė namo...

Vos per dvi dienas mes įgijome neišdildomos patirties, sužinojome daug naujo, mąstėme ir kūrėme, linksminomės ir aplankėme daug žymių vietų.

IIg klasės mokinė Katažyna Lašakevičiūtė

Iš respublikinės olimpiados sugrįžus

Kovo 28-29 dienomis Radviliškyje vyko penktoji respublikinė Lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Aš vykau jau IV-ąjį kartą ir jaučiausi vos ne senutė tarp tiek daug dalyvių: šioje olimpiadoje dalyvavo apie 30 moksleivių iš užsienio šalių lietuviškų mokyklų ir 130 moksleivių iš Lietuvos. Iš Šalčininkų rajono vyko Katažyna Lašakevičiūtė, aš bei mokytojos Gražina Lašakevičienė ir Lilija Zdramytė-Jankauskienė.

Kaip visada, iš pradžių sprendėme lietuvių kalbos ir literatūros testo užduotis, o vėliau, po pietų, rašėme esė. Atlikus visus darbus mūsų laukė turiningas vakaras – dalyvavome vakaronėje su Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansambliu „Aidija“. Kitos dienos rytą pradėjome rytine bemaž keturių kilometrų mankšta po Radviliškį, Lietuvos geležinkelių sostinę. Mankšta nebuvo visai savanoriška – teko tolokai kulniuoti iš nakvynės vietos į Vaižganto gimnaziją, kurioje vyko apdovanojimų ceremonija. Atėjome maloniai nuvargusios, bet patenkintos ir gyvybingos. Tad nors šį kartą nieko nelaimėjome, labai nenusiminėme. Juolab kad paskui praleidome nuostabią dieną Šiauliuose: aplankėme Dviračių muziejų, pasivaikščiojome po didžiausią Šiaulių alėją, pagrindinę pėsčiųjų gatvę, dar vadinamą Brodvėjumi, aplankėme miesto simbolį – Šaulio skulptūrą, gavusį gražų Auksinio berniuko vardą, o pavakare užsukome į unikalią sakralinę vietą – Kryžių kalną, esantį netoli Šiaulių. Tad, tiesą sakant, namo grįžau labiau pailsėjusi nei pavargusi, nes bent keletą dienų galėjau pasižvalgyti po Lietuvą ir negalvoti apie artėjančius egzaminus.

Labai norėčiau padėkoti savo mokytojai Lilijai Zdramytei-Jankauskienei, su kuria mes per ketvertą metų aplankėme Vilnių, Anykščius, Druskininkus, Radviliškį. Gera, kad su ja tiek daug patyrėme ir kartu turime ne tik pluoštą nuotraukų, bet ir gražių atsiminimų.

Kodėl svarbu dalyvauti olimpiadose?

Tai ugdo charakterį, galima susipažinti su kitais moksleiviais. Tampi komunikabilesnis, draugiškesnis. Olimpiados plečia akiratį, gali sužinoti daug nauja. Be abejo, tai yra unikali galimybė pažinti tam tikro Lietuvos krašto kultūrą ir žmones. Tad mano linkėjimas ateities kartoms – dalyvaukite olimpiadose, nes tai ne vien galimybė laimėti, bet ir proga įgyti daugiau patirties ir pasitikėjimo savimi.

IVgb klasės mokinė Emilija Karčevska