Pilietiškumo pamoka su Vytautu V. Landsbergiu

Vasario 25 dieną didžioji gimnazijos bendruomenės dalis buvo susirinkusi aktų salėje, mat turėjo retą progą – pažiūrėti vieną naujausių filmų apie istoriją – Vytauto V. Landsbergio sukurtą dokumentinį filmą apie Lietuvos pokarį „Trispalvis“. Tai jau ne pirmas autoriaus filmas apie jo itin mėgstamą pokario temą. Šįkart išvydome daugybę interviu su buvusiais partizanais, jų ryšininkais. Buvo ir vaidybinių scenų, muzikinių intarpų – partizanines dainas pritariant akordeonininkui Martynui Levickiui dainavo Ieva Narkutė. Visa tai filme sukūrė ganėtinai realią atmosferą, padedančią žiūrovams įsigyventi į tuos įvykius, apie kuriuos žinome tik iš knygų.

Pokario laisvės kovotojai, vyrai ir moterys, pasakojo apie savo kasdienybę miške, gyvenimą bunkeriuose, mūšius, stribų persekiojimą, išdavystes, kankinimus, pastangas juos ištverti ir apskritai išgyventi. Ir net... meilę! Kokia nuostaba apima išgirdus, jog ir tokiomis sąlygomis vis dėlto reikia meilės... Tiesa, juk daugumai tų jaunuolių buvo vos per dvidešimt. O partizanas Jonas Kadžionis-Bėda paatviravo, jog bunkeryje žmona net ir vaikelį pagimdė. Ir kaip neramu tada klausyti tolesnės istorijos – kaip kūdikis atiduotas patikimiems žmonėms, kaip paskui tėvai sūnų susirado ir išsivežė į Sibirą...

Jaudinantys pasakojimai, iš naujo išgirsti ar tik dabar sužinoti, suvokti faktai verčia pergalvoti mūsų valstybės istoriją, ją gerbti ir didžiuotis. Ir visada prisiminti žmones, kurie aukojosi, kentėjo.

Pasibaigus filmui į salės priekį atėjo režisierius Vytautas V. Landsbergis. Jis buvo pasiruošęs kad ir keletą valandų kalbėtis su mokiniais apie šį filmą, apie pokarį, apie kino kūrimą, apie stovyklas, kurias rengia, kad vaikai pasimokytų režisūros. Pamatėme ir du puikius trumpus filmukus – partizanų temos interpretacijas, kurias vasaros stovykloje sukūrė paaugliai, vos savaitę to mokęsi. Kūrėjas daugiau papasakojo apie filmo „Trispalvis“ pavadinimo prasmę, sukūrimo idėją, pačius partizanus, pratęsė jų istorijas, atsakė į mokinių klausimus. Buvo tikrai įdomu.

Ačiū režisieriui už prasmingus darbus, o gimnazijai – už progą su tais darbais susipažinti.

Nuotraukos Aldonos Bagdanavičienės