Atmintis gyva, nes liudija...

Aš šventai vis tikėjau, kad lauksi,
Pašauksi gimtinės vaikus,
O praeivio kiekvieno vis klausi:
– Iš tremties gal sugrįžta sūnus?

(Antanas Ruškys)

Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena mus visus atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji – ir žmonių, ir valstybės atmintyje. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, kaip ir kasmet, su visa Lietuva minėjo šį skaudų tautai įvykį Birželio 14-tajai skirtame minėjime Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre. Renginyje dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, Šalčininkų miesto seniūnas Miroslav Neverkevič, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Gražina Zabarauskaitė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Šalčininkų miesto gimnazijų moksleiviai, Šalčios žemės tunto skautai, miesto gyventojai. Minėjimo metu vyko tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu buvo perskaityta 150 ištremtų ir suimtų mūsų krašto žmonių pavardžių. Tuomet tylos minute buvo pagerbti visi, kurie žuvo ir negrįžo į Lietuvą. Renginiui pasibaigus, Šalčininkų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už žuvusius tremtinius ir politinius kalinius, kurių atminimui prie koplytstulpio Šalčininkų kapinėse padėjome gėles ir uždegėme žvakutes.

Reiškiame gilią pagarbą žmonėms, nekaltai nukentėjusiems nuo persekiojimų ir tremties. Jų auka įpareigoja mus saugoti žmogiškąjį orumą ir visuomet siekti teisingumo.

Te ši vilties dvasia palaiko mus kasdieniuose darbuose.

IIgb klasės mokinė Saulė Marija Gustaitė