Užgavėnės Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje
Užgavėnės – žiemos palydų, išvarymo šventė, daugelio dar vadinama skalsos ir gausumo skatinimo švente. Užgavėnės buvo žinomos net ir pagonybės laikais. Seniau ta diena vadinta Ragučio švente. Nuo senovės Lietuvoje vykdavo persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas. Kartais jie važiuodavo rogėmis, kartais vaikščiodavo pėsčiomis, užsukdavo į visas sodybas, šokdindavo merginas, ištepdavo suodžiais ir vis stengdavosi ką nors nugvelbti. Todėl visi buvo budrūs ir saugojo savo turtą. Seni žmonės sakydavo: jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi. Tad ir mes kasmet švenčiame!
Šių metų kovo 1-osios rytą atėjo Užgavėnės. Tai nuostabi šventė, skirta žiemai išvaryti ir pavasariui sutikti. Šią dieną visi iki vieno linksminasi, šoka, dainuoja, valgo sočius ir riebius blynus bei pyragėlius, daug mėsos, lašinių. Taip daroma todėl, kad iškart po Užgavėnių prasideda ramybės laikotarpis – Gavėnia. Taigi ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniai nusprendė prisidėti prie žiemos išvarymo. Nuo pat ryto Ig klasių mokiniai puošėsi, ruošėsi šventei. Kai pasiruošimas buvo baigtas, visa gimnazija – mokiniai ir mokytojai – galėjo stebėti puikų pasirodymą. Čigonėmis bei čigonais, raganomis bei raganiais, 
Kanapiniu, Lašininiu, Giltine ir gyvūnais apsirengę mokiniai linksmino pradinukus bei linksminosi patys. Nė vienas nestovėjo be reikalo, nes visiems rūpėjo sutikti pavasarį kuo įmanoma smagiau. Renginio pabaigoje buvo sudeginta Morė – Užgavėnių simbolis.
Ši diena išties buvo nepakartojama, o svarbiausia – ne beprasmė – po tokių linksmybių žiema tikrai neužsilaikys mūsų krašte. Laukime pavasario...
Iga klasės mokinė Eleta Subočiūtė
