Mūsų pilietiškumo pamokos

1991 metų Sausio tryliktosios įvykiai tikriausiai visam laikui paliko didelį randą kiekvieno lietuvio širdyje. Niekas nė nedrįso pagalvoti, kad netrukus į paprastus, niekuo nenusikaltusius, taikius žmones ims šaudyti ar traiškyti tankais. Iki paskutinės akimirkos žmonių širdyse ruseno viltis, kad viskas greitai nurims, tačiau ne... Tą siaubingą naktį dėl Lietuvos laisvės savo gyvybes paaukojo net keturiolika žmonių. O dabar kiekvieną Sausio tryliktąją mes atiduodame nedidelę dalį duoklės juos prisimindami ir pagerbdami, nes tie žmonės padėjo pamatus mūsų dabarčiai – dabar mes laisvi, nepriklausomi.

Kiekvieną Sausio tryliktąją mūsų gimnazijos moksleiviai, mokytojai, darbuotojai pamini Lietuvos laisvės gynėjų dieną. Jau ankstų rytą mokykloje yra išjungiamos šviesos ir uždegamos atminties žvakutės. Tačiau vien šia pilietiškumo akcija mūsų paminėjimas nesibaigia. Šią dieną mokiniai yra kaip niekad susikaupę. Jie klausosi mokytojų prisiminimų ir su siaubu įsivaizduoja skaudžius tos nakties įvykius, tarsi patys juose dalyvautų.

Vienas pagrindinių šios dienos įvykių yra aštuntokų ruošiamas minėjimas, kurio metu su dideliu pasididžiavimu giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Nors ne visiems jo žodžiai yra žinomi iki skausmo, bet neįmanoma nepastebėti net ir mažiausių pirmokėlių noro bei užsidegimo jį sugiedoti tinkamai, kaip tikriems patriotams. Kai matai pulką aštuntokų su degančiomis žvakelėmis rankose, supranti, kad jiems tikrai rūpi tai, ką jie daro. O kai skamba paskutinė daina, mintyse lieka vienas vienintelis žodis – Lietuva.

Po minėjimo mūsų gimnazijos aštuntokai važiuoja į Antakalnio kapines pagerbti žuvusių ir sudalyvauti iškilmingoje ceremonijoje kartu su įžymiais Lietuvos žmonėmis. Nors trumpas, bet tikrai reikšmingas renginys leidžia aukų artimiesiems dar šiek tiek su jais pabūti ir parymoti prie kapo, o kitiems padėti gėles, uždegti žvakeles ir susimąstyti, kokia kaina yra pasiekiama laisvė.

Sausio tryliktoji – diena, kai visa Lietuva gedi, bet ši diena yra ir visų lietuvių susivienijimo diena. Juk kiekvienas iš mūsų tampa neatsiejamos grandinės dalimi, kai visų mūsų lūpos taria tuos pačius žodžius:

Lietuva, Tėvyne mūsų,

Tu didvyrių žeme...