Metodinė diena gimnazijoje
2020 m. sausio 24 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vyko metodinė diena, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus ir Šalčininkų rajono savivaldybės lietuviškų mokyklų pedagogai. Šių metų metodinės dienos tema – „Mokinių raštingumo ugdymas: tradiciniai ir inovatyvūs mokymo(si) metodai, formos, priemonės“. Mat visiems nerimą keliantis lietuvių kalbos ugdymo klausimas – mokinių raštingumas.
Visi svečiai, pasiskirstę į klases, stebėjo atviras pamokas. Mokytojos metodininkės Jolanta Ališauskienė, Žydrutė Pileckienė ir Jolanta Vozbanovičienė, vyresniosios mokytojos Ingrida Bandalevičiūtė ir Lilija Zdramytė-Jankauskienė rodė, kaip ugdo mokinių raštingumą per kasdienes lietuvių kalbos pamokas.
Vėliau mokytojai rinkosi gimnazijos muziejuje, kur vyko teorinė metodinės dienos dalis. Renginį pradėjęs gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius akcentavo temos aktualumą. Pranešimus paskaitė keturios gimnazijos specialistės. Pavaduotoja Regina Skaržinskienė kalbėjo apie pradinių klasių mokinių raštingumo ugdymą: metodus, priemones, naujoves, kurias taiko mūsų gimnazijos mokytojai. Akcentavo ir tai, kad sunkiai įskaitoma ar neįskaitoma mokinių rašysena daro įtakos ir raštingumui: kai mokinys gražiai rašo, jis geriau mato savo klaidas ir dažniau jas taiso. O kai parašo bet kaip, būna, jog net pats neperskaito, tai ir rezultatą turime prastą. Be to, vaikui labai svarbu patirti sėkmę – tada jis noriai mokosi daugiau. Ir atvirkščiai: motyvacija+pastangos=sėkmė.
Pradinių klasių mokytoja Edita Dzvinelienė pasidalijo patirtimi apie „tikrų“ (ranka rašytų) laiškų rašymą, kurį pamėgo jos mokiniai. Mokytojos klasė jau antrus metus susirašinėja su Molėtų mokyklos ketvirtos klasės mokiniais. Susirašinėjimas virto draugyste – susitikimais, apsikeitimu dovanėlėmis ir sveikinimais. Vaikai tikrai stengiasi rašyti tvarkingai ir be klaidų ir taip tobulėja.
Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Boldinienė kalbėjo apie lituanistų patirtį ugdant raštingumą. Pristatė mokytojų naudojamus inovatyvius metodus, tačiau tinkamiausi jai atrodo laiko patikrinti metodai. O svarbiausia mintis – jeigu vaikas NORI išmokti rašyti, tai ir išmoksta.
Paskutinį pranešimą skaitė logopedė Daina Lukoševičiūtė-Ambrozė. Ji išsamiai pristatė kalbos ir kalbėjimo sutrikimus ir jų įtaką raštingumui. Logopedė kasdien susiduria su tokių sutrikimų turinčiais vaikais, mato jų sunkumus ir įdeda daug pastangų, kad vaikai, įveikdami bent dalį sunkumų, pajustų didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, išdrįstų bendrauti ar net kalbėti viešai.
Pranešėjai siuntė žinią mokiniams, kad jei norime išmokti rašyti be klaidų – turime kuo daugiau rašyti. Kelią įveikia tik einantis.
„Raštingumo suvokimas turbūt yra toks pats, koks buvo vakar ar bus rytoj. Raštingumas – tai gebėjimas užmegzti ryšį su pasauliu per parašytą, spausdintą žodį. Tai ne tik mokėjimas rašyti ir skaityti, bet ir gebėjimas priimti, suvokti ir atsiliepti į užrašytą žodį. Tokioje aplinkoje perduodama patirtis, kuri lemia kultūros raidą, tradicijų tęstinumą, gebėjimą analizuoti ir pažinti istoriją.“
(Andrius Mamontovas, muzikantas, prodiuseris, aktorius, labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ steigėjas)
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Skaržinskienė
