Gedulo ir vilties diena

„Išlydėkit varpais tūkstantmečius karų,
Pasitikit varpais tūkstantmetį taikos.
Išlydėkit, kas sena, pasitikit, kas nauja…
Išlydėkite melą, pasitikite tiesą varpais.“

(A. Tennyson)

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. piliečių. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Tikslus skaičius iki šiol nenustatytas... Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitus sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino badas, atšiaurios aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.

Birželio 14-oji Lietuvoje paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną minimi tremtyje žuvę Lietuvos piliečiai. Iš Šalčininkų rajono buvo ištremtas 2071 žmogus. Norint pagerbti tuos žmones, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, padedama Šalčininkų rajono kultūros centro ir  savivaldybės, kaip ir kasmet surengė minėjimą. Šiemet buvo prisijungta prie daugelyje Lietuvos miestų vykstančios akcijos ,,Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios tikslas – įvardyti tremtinių ir politinių kalinių pavardes, taip išsaugant ne tik istoriją, bet ir kiekvieną likimą. 9.00 valandą ryto visi susirinkome miesto aikštėje. Dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio, „Santarvės“, Jano Sniadeckio gimnazijų, miesto bendruomenė. Savo mintimis ir prisiminimais pasidalijo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, buvęs Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorius Vytautas Dailidka, tremtinė Marytė Jaroščiuk. Tremtinių vardus ir pavardes pradėjo skaityti Vidmantas Žilius ir Gžegož Jurgo, vėliau skaitymus tęsė Šalčios Žemės tunto skautai ir Šalčininkų 11-osios kuopos jaunoji šaulė. Vaikai labai jaudinosi – juk vykdė atsakingą misiją. Šiais metais įgarsinome 1941–1944 m. ištremtų šalčininkiečių pavardes ir likimus. Tikimės, jog ši akcija Šalčininkuose taps tradicinė ir nė vienas tremtinys neliks nepaminėtas. Vėliau Šalčininkų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius tremtinius ir politinius kalinius, Šalčios krašto tremtinius pagerbėme prie koplytstulpio Šalčininkų kapinėse.

Reiškiame gilią pagarbą žmonėms, nekaltai nukentėjusiems nuo persekiojimų ir tremties. Jų auka įpareigoja mus saugoti žmogiškąjį orumą ir visuomet siekti teisingumo. Te ši vilties dvasia palaiko mus kasdieniuose darbuose.

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos
8b klasės mokinė Deimantė Koriznaitė