Teatro diena
Tarptautinė teatro diena kasmet minima Lietuvoje. Šventė švenčiama nuo 1962 metų. Šia proga gegužės 21 dieną ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje pirmą kartą ji buvo švenčiama.
Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.
Lietuva taip pat gali drąsiai didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų, puikių aktorių ir režisierių, kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose.
Seniai esu girdėjusi, kad aktorių atliekami kūriniai pasiekia klausytojų širdis. Manau, kad mūsų gimnazijos jaunieji aktoriai puikiai tai įrodė. Šventė praėjo itin sklandžiai, nes visos pertraukos, užsiėmimai po pamokų, ginčai ir nesusitarimai nepraėjo veltui. Mokiniai sulaukė daug šiltų sveikinimų, linkėjimų bei atsiliepimų.
Pirmi į sceną išėjo aštuntokai,paruošę kompoziciją pagal J. Vaičiūnaitės eilėraščių ciklą „Kanonas Barborai Radvilaitei“. Jų pasirodymas buvo labai jaudinantis, įtaigiai pasakojantis apie Barboros ir Žygimanto Augusto graudžią meilės istoriją. Antrasis pasirodymas išsiskyrė savo linksmumu. Jį atliko patys jauniausi šventės dalyviai- penktokai, suvaidindami Vytauto V. Landsbergio pasaką „Rugiagėlė pabunda“. Aštuntos klasės merginos pristatė kompoziciją pagal Šatrijos Raganos esė „Dėl ko tavęs čia nėra“. Jos scenoje pasirodė trečios. Pasirodymas buvo kupinas švelnių jausmų ir emocijų, jį praturtino Adrianos Bryžytės atliekama lietuvių liaudies daina. Kitas mini spektakliukas vėl buvo penktokų. Jie suvaidino nuostabų kūrinėlį „Dramblota pasakoja Barabui apie pievą”. Penktieji į sceną atkeliavo aštuntokai. Jie vaidino „Laimingąjį princą“ vokiečių kalba. Vaidinimas buvo labai jautrus, prasmingas ir daugeliui sukėlė jaudulį, kai kurie net ašarą nubraukė. Šeštieji scenoje pasirodė septintokai su labai linksmu kūrinėliu iš „Angelų pasakų“.
Puiki vaidyba ir jumoras užkrėtė žiūrovus gera nuotaika – visi draugiškai kvatojo... Septintas pasirodymas išsiskyrė iš kitų išdykėliška nuotaika. Pasirodyme „Visos pasaulio tetos” pasakojama apie aštuntoką Vaidotą, paliktą vieną namuose, kuriam labai dažnai skambino tetos iš viso pasaulio ir kankino tais pačiais banaliais klausimais. Priešpaskutinis buvo Teatro būrelio pasirodymas. Jaunieji aktoriai pastatė pjesę, parašytą pagal Alekso Gornostajaus kūrinį „Spektaklis be pavadinimo“. Pasirodymas buvo pamokantis tuo, kad savo žiniomis reikia dalintis. Ir paskutiniai į sceną atkeliavo aštuntokai su be galo juokingu ir gyvenimišku pasakojimu „Arklio Dominyko ir Barabo dvikova”. Pasirodymas buvo labai meniškas, linksmas ir pamokantis, o aktoriai - drąsūs, išradingi ir kūrybingi. Spektaklį papuošė mokytojos Irmos Jankūnienės paruoštas šokis.
Visi pasirodymai buvo nuostabūs ir skyrėsi vieni nuo kitų.
Už Teatro dienos parengimą visi dalyviai ir žiūrovai dėkingi mokytojoms: Neringai Boldinienei, Valentinai Svorobovič, Gražinai Žilienei, kurios organizavo šią nuostabią teatro dieną gimnazijoje, ir, be abejo, visų gerbiamam ir mylimam aktoriui Arturui Svorobovič už nepakartojamas aktorystės pamokas ir už tai, kad mūsų spektakliukai tapo tokie linksmi, ir, kaip sakė gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, profesionalūs. Ačiū!
Šventės pabaigoje dalyvius pasveikino bei apdovanojo Padėkos raštais ir rašikliais gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, lietuvių kalbos ir literatūros metodinio būrelio pirmininkė Neringa Boldinienė ir teatro būrelio vadovas Artur Svorobovič.
Aurelija Levkovič ir Silvija Sakulinaitė
