„Šalčios aleliumai“
Balandžio 12-tąją, artėjant Pasaulinei kultūros dienai, į Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją susirinko per 200 mokinių, ne viena dešimtis mokytojų iš dešimties Šalčininkų krašto ir Taikos vėliavą gavusių mokyklų. Įvyko jau XXII-asis vaikų meninės kūrybos festivalis „Šalčios aleliumai“. Sulaukėme gražaus būrio garbingų svečių – atvyko Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis su žmona, Dieveniškių parapijos klebonas Domas Valančiauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas,Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Kutkaitytė-Pauliukienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus patarėjas dr. Mečislavas Griškevičius, Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje Auksė Narvilienė, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė, ilgametė mūsų gimnazijos kuratorė Danguolė Sabienė, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ilgametis „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus narė Nijolė Dlugauskaitė, pulkininkas Arūnas Dudavičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus vadovė daktarė Aušra Jurevičiūtė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas Romas Matuška, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos valdybos narė Birutė Kurgonienė, Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Regina Kazarevskaja, žurnalistai Marija ir Bernardas Šakniai, rajono mokyklų direktoriai. Visiems žiūrovams sveikinimus ir linkėjimus perdavė taip pat ir p. Erich Fankhauser, Tarptautinės asociacijos „Taika per kultūrą“ Šveicarijos filialo prezidentas. Jis kalbėjo angliškai, bet, padedami anglų kalbos mokytojos, žiūrovai viską suprato. Mokiniai ne tik klausėsi anglų kalbos, bet ir domėjosi, ką svečias iš užsienio mano apie mūsų miestą, mokyklą.
Pasigėrėję Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokinių šokiu, išklausę įžanginius sveikinimus, panirome į vaikų ir jaunuolių perteikiamas mintis, sceninius vaizdelius, smagią muziką ir vientisas kompozicijas. Pertraukėlėse tarp programų matėme vaizdo įrašus žmonių, kurie jau senokai išvažiavę iš Lietuvos. Jie nuoširdžiai pasisakė, kaip supranta mintį „Mylint tėvynę Lietuvą galima mylėti visą pasaulį“ – tokia buvo šiemetinės „Šalčios aleliumų“ tema. Nusikėlėme į Italiją, Angliją, Kiniją, Australiją. Visi šie žmonės teigė, kad Tėvynė suteikė galimybes, kurias jie turi dabar, kad nuolat grįžta namo, nes pasiilgsta Lietuvos, kad gyvendami svečioje šalyje tik dar labiau pajuto meilę gimtajam kraštui.
Šiemet savo programas „Šalčios aleliumams“ parengė Šalčininkų lopšelis-darželis „Vyturėlis“, Butrimonių pagrindinė mokykla, Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazija, Vilniaus Antakalnio progimnazija, Dieveniškių „Ryto“ gimnazija, Turgelių „Aistuvos“ gimnazija, Jašiūnų „Aušros“ gimnazija, Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla, Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija. Visus pasirodymus buvo įdomu ir gera stebėti. Todėl labai džiugu, kad kasmet vyksta tokia šventė, kur ir mokiniai, ir mokytojai gali kurti, parodyti savo talentus. Šventė, žinoma, neįvyktų be rėmėjų pagalbos. Todėl nuoširdžiai dėkojame „Vilnijos“ draugijai, Tautos fondui ir UAB „Lotos Baltica“.
Kviečiame paskaityti keleto žiūrovų ir dalyvių atsiliepimus apie šventę.
„Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje“... Štai tokiais žodžiais Justas pradėjo didžiausią ir laukiamiausią gimnazijos renginį „Šalčios aleliumai“. Šiemetinės šventės tema – „Mylint tėvynę Lietuvą galima mylėti visą pasaulį“. Vesti ją garbė teko man ir Justui. Taip pat abu dalyvavome ir savo gimnazijos kompozicijoje. Tą penktadienio rytą susitikome su 10 mokyklų, pustrečio šimto mokinių ir sulaukėme nemažai svečių. Mums su Justu kinkos labiausiai drebėjo skaitant svečių pavardes, nes bijojome ištarti jas neteisingai.
Visų kolektyvų pasirodymai buvo puikūs, bet man įsiminė keli. Pradėsiu nuo darželinukų. Visi jie buvo tokie mieli! Puikiai atrodė jų medinis arkliukas su ratukais, ant kurio „jojo“ vienas vaikas. Netikėčiausia buvo tai, jog tokie maži vaikai kalbėjo, deklamavo ir dainavo sklandžiai ir be mikrofonų. Viskas puikiai girdėjosi ir buvo suprantamas kiekvienas žodis. Žiūrovams mažųjų programa patiko, mokytojams patiko ir man patiko. Kiek vėliau Vilniaus Antakalnio progimnazija pantomima perteikė Lietuvos istoriją. Neįsivaizduoju, kodėl, bet viskas, kas susiję su istorija, man patinka ir aš negaliu nežiūrėti. 
Taip ir buvo! Jų pasirodymas buvo išties jausmingas ir jaudinantis. Tada scenoje šokio žingsneliu pasirodė Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos kolektyvas. Jų numeris vadinosi „Visi kartu dar sykį – Lietuva“. Ko gero, tai buvo daugiausia šokių ir judesio turėjusi kompozicija. Netrūko ir dainų, ir jausmingų žodžių. Jeigu jie ir toliau būtų šokę, manau, būčiau nesusivaldęs ir pats bėgęs į ratelį.
Pagaliau atėjo metas pasirodyti ir mums! Kompozicijai pasiruošti skyrėme nemažai laiko. Visi atmintinai mokėjome ir savo, ir draugų žodžius. Tačiau skaityti už kurį nors draugą neprireikė – visi puikiai prisiminė savo tekstą, ir viskas praėjo sklandžiai ir puikiai – taip, kaip norėjome. Mergaitės šoko, o aš stovėjau už užuolaidų ir mąsčiau, kaip būtų gera vėl šokti...
Šventę užbaigėme jos himnu – „Žemėj Lietuvos“. Ši daina man jau tapo tokia artima ir žinoma, jog ją galėčiau sudainuoti net negalvodamas. Prieš dainą buvo apdovanoti mokinių darbų parodos-konkurso „Gyvybės medis“, skirto Pasaulio lietuvių metams, nugalėtojai. Baigdamas norėčiau pasakyti, jog būtent tokie renginiai mus suartina ir primena, kas mes esame, todėl mylėkime Tėvynę Lietuvą ir visą pasaulį.“ (II ga kl. mokinys MANTAS STANIULIS)
„Žiūrovus ypač sužavėjo lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vaikai. Nors ir patys mažiausi, šie artistai buvo drąsūs, garsiai deklamavo, visus nustebino savo talentais ir laisvumu. Nuostabaus vaidinimo pabaigoje viena mergaitė užšoko ant scenoje laukusio medinio arkliuko ir, visiems plojant, išvažiavo iš scenos, tuo vainikuodama mažųjų šaunuolių programą. Programą mums parodė ir Vilniaus „Antakalnio“ progimnazija.
Buvo labai įdomus ir gražus vaidinimas. Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos kolektyvas šoko labai daug įvairių šokių, buvo tikrai labai gražu. Įdomus buvo Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos vaidinimas apie Balinskio dvarą. Per pertraukėlę žiūrėjome buvusio Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokinio Eugenijaus Bizunovičiaus vaizdo įrašą. Jis dabar gyvena Londone, ir buvo labai įdomu pasiklausyti, ką jis mano apie Lietuvą ir meilę jai. Mokykla iš Kalesninkų rodė vaidinimą ir dainavo dainas dzūkiškai, buvo įdomu paklausyti dzūkų tarmės. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija labai gražiai vaidino ir grojo kanklėmis. Paskutinis tikrai nuostabus pasirodymas buvo mūsų gimnazijos. Po visų pasirodymų mokiniai ir mokytojai buvo apdovanoti už geriausius darbus dailės konkursui.“ (8b kl. mokinė AURELIJA JURGO)
„Aš dalyvavau „Šalčios aleliumų“ programoje. Mano įspūdžiai labai smagūs. Aišku, buvo truputis jauduliuko, bet norėjau, kad būtų buvę daugiau žiūrovų. Mes puikiai pasirodėme, taip pat stebėjome kitų mokyklų programas. Savo kompozicijai skyrėme labai daug laiko, bet lūkesčiai atitiko rezultatą. Visi gyrė mūsų pasirodymą ir mums tai labai smagu. Labai sužavėjo darželis, jie buvo patys mažiausi ir tokie drąsūs, talentingi. Tortas kaip visada buvo nuostabus ir be galo skanus.“ (8b kl. mokinė GABRIELĖ LANKELYTĖ)
„Šių metų „Šalčios aleliumų“ šventė man labai patiko ir ilgam įsimins. Visų mokyklų programos, kompozicijos ar šokiai buvo skirtingi ir man paliko įspūdį. Kiekvienas buvo vertas dėmesio. Bet negaliu nepaminėti mūsų gimnazijos kompozicijos. Man patiko dalyvauti mūsų kompozicijoje. Į renginį buvo atvykę svečių, kuriems, manau, turėjo patikti mūsų Šalčios krašto renginys. Kodėl Šalčios? Nes dauguma dalyvių yra iš šio regiono. Buvo mokyklų, kurios labiau įsiminė. Bet kiekvienam skirtingai. Visos dalyvavusios mokyklos, net ir darželis stengėsi pasakyti ar perduoti Šalčios krašto atmosferą. Vėliau visų dalyvių ir žiūrovų laukė paskutinė daina, dar vadinama „Šalčios aleliumų“ himnu. Po viso gražaus ir, manau, sklandžiai praėjusio renginio skanavome torto. Tai dar viena tradicija. Noriu pasakyti ačiū mokytojams, kurie prisidėjo prie šio renginio. Manau, kad tai ypatingas krašto susivienijimo renginys, kurio negalime užmiršti. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti ir pabūti kartu.“ (8b kl. mokinė DEIMANTĖ KORIZNAITĖ)
„Šalčios aleliumai“ – šventė, kiekvienais metais suburianti jaunimą iš skirtingų lietuviškų mokyklų. Šiemet „Šalčios aleliumai“ vyko balandžio 12 dieną. Nors pūtė žvarbus vėjas, širdyse buvo gera ir šilta, nes ten susipažinome su daugybe vaikų iš kitų mokyklų, buvo be galo malonu matyti tiek daug svečių, susirinkusių į šią šventę. Labai patiko stebėti kitų mokyklų pasirodymus: visi jie buvo įdomūs, turiningi ir tokie skirtingi! Be abejo, krėtė didžiulis šiurpulys prieš mūsų gimnazijos pasirodymą. Kiekvieno dalyvio virpančiose lūpose galima buvo įskaityti žodžius, eiles, kurias turėjome deklamuoti vos už kelių minučių. Ir štai... skamba Juozo Naujalio ,,Svajonė“ – ženklas, kad jau pradedame. Išėjus į sceną, drebulys pradingo, ir iš visko, ką dariau: šokau, dainavau, skaičiau, – gavau didžiulį malonumą. Po „Šalčios aleliumų“ pasilinksminome diskotekoje ir paskanavome tradicinio torto.“ (8b kl. mokinė AGNĖ STANIULYTĖ)
„Festivalis skirtas savo mylimam kraštui ir tėvynei Lietuvai pagerbti. Kiekviena mokykla savaip norėjo parodyti, ką jiems reiškia meilė Tėvynei. Mokiniai ir mokytojai įdėjo daug pastangų ruošdami kompozicijas. Kaip ir visos mokyklos, mūsų gimnazijos mokiniai sužavėjo žiūrovus savo kompozicija. Šventę gražiai užbaigė „Šalčios aleliumų“ himnas „Žemėj Lietuvos“. Tikėkimės, kad tradicija išliks ir kitais metais sulauksime dar daugiau svečių ir dar gražesnių pasirodymų.“ (8b kl. mokinė ADRIANA BRYŽYTĖ)
„Praeitą penktadienį aš stebėjau renginį „Šalčios aleliumai“, kuris vyksta kasmet Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje.
Matydamas, kiek darbo mūsų mokiniai ir mokytojai įdėjo į šį renginį, aš buvau nusiteikęs pasižiūrėti nuostabų koncertą. Taip ir buvo. Renginys iš tiesų buvo nuostabus ir padovanojo man daug naujų įspūdžių ir emocijų. Koncerte dalyvavo 10 mokyklų, ir visos jos pasirodė puikiai. Dalyviai – labai talentingi ir visapusiškai išprusę žmonės. 
Aš mačiau ne tik gerai pasiruošusius mokinius, kurie skaitė tekstą, bet ir šokėjus, muzikantus, dainininkus bei artistus. Kiekvienas iš jų spindėjo, kiekvienas numeris buvo nepakartojamas, bet labiausiai man į atmintį įsirėžė „Trumpa Lietuvos istorija“. Vaikai iš Vilniaus be žodžių, vien šokiais, judesiais ir dekoracijomis sugebėjo perteikti visą Lietuvos istoriją. Taip pat labai įsiminė ir patys mažiausieji renginio dalyviai – darželinukai. Žiūrint jų paruoštą programą, galvoje sukosi vienas klausimas: „O kas čia iš mūsų vaikas, aš ar jie?“ Bet didžiausią įspūdį mano atmintyje paliko Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniai. Puiki muzika, gera vaidyba, įdomūs dialogai – visa tai jungia meilė Tėvynei.
Ir iš tikrųjų, vienas svarbiausių dalykų mūsų gyvenime yra Tėvynė. Tai pajunti išvykęs į bet kokią šalį, kai nesiliauji galvoti apie tėviškę, nes pasaulyje šalių daug, o Tėvynė tik viena. „Tėvynės meilė neturi jokių pakopų ar laipsnių: kas visko nepadaro, tas nieko nepadaro; kas visko neatiduoda, tas nieko neduoda.“ (Liudvikas Biorne)
Man labai patiko šis renginys. Dar ilgai mano atmintyje liks žodžiai iš koncerto dialogų, eilėraščių, dainų...“ (8b kl. mokinys ALEKSAS GORNOSTAJUS)
