Projektas "Lietuvos nacionalinis saugumas"

Dalyvavome projekte

Lapkričio 22 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje lankėsi kelios dešimtys pareigūnų ir kariškių. Kariai gimnazijos bendruomenei pristatė savo tarnybą, pasakojo apie Lietuvos istoriją, rodė rikiuotės elementus bei rengė estafetes. Su gimnazijos bendruomene taip pat susitiko keletas Ukrainos karių, atvykusių į Druskininkus gydytis po sužeidimų kovose su Donecko separatistais. Ukrainiečiai pasakojo apie karo, ištikusio jų šalį, baisumus.

Projektas vyko pirmą kartą

Kariškiai ir pareigūnai gimnazijoje lankėsi dalyvaudami projekte „Lietuvos nacionalinis saugumas“, kuris Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vykdomas pirmą kartą. Projektu pareigūnai norėjo supažindinti bendruomenę su kariuomene, jos padaliniais, tikslais ir veiklomis. Projektas vyko visą mokslo dieną klasėse, sporto salėje ir jaunimo centre.

Savanoriai, šauliai, kinologai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Tribonių pasienio užkardos specialistai bei Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai savo veiklą pristatė mokiniams.

Mokė, kaip išgyventi

Mokiniai buvo supažindinami su Lietuvos istorija 1918–2018 metais. Susitikime dalyvavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų savanoris Vidmantas Kuprevičius pasakojo apie tai, kaip Lietuva per šimtą metų kariavo su valstybėmis agresorėmis, puolančiomis mūsų šalį, ir kaip mūsų kariai stengėsi ją apginti ir iškovoti nepriklausomybę. Sužinojome, kad pirmasis savanoris buvo Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas Kazys Škirpa. Būtent jo vadovaujama Lietuvos savanorių grupė 1919 metų sausio 1 dieną pirmąsyk iškėlė Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte.

Vyresnės gimnazinės klasės buvo supažindintos su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovais, kurie pasakojo apie informacinę veiklą internete bei suteikė žinių apie tai, kas yra propaganda ir kaip ją reikia atskirti. Lietuvos kariuomenę ir jos sudėtį pristatę savanoriai skatino užsirašyti į savanorių, šaulių pajėgas, išvardino organizacijų tikslus bei privalumus.

Buvo nepamiršti ir kinologai, kurie pristatė savo patirtį dirbant su gyvūnais ir jų dresūrą bei kaip išsirinkti tinkamos veislės šunį.

Jaunesnėms gimnazijos klasėms buvo paaiškinti išgyvenimo kurso pradmenys. Pavyzdžiui, kaip užsikurti ugnį arba distiliuoti vandenį, kurį būtų galima gerti.

Patiems mažiausiems rytas prasidėjo jaunimo centre, kur priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai pristatė savo veiklą, leido pasimatuoti uniformą bei aprodė savo tarnybinį automobilį. Kitiems tuo metu buvo pristatyta kariška ekipuotė bei ginkluotė. Mokiniams buvo leista palaikyti rankose tikrą ginklą.

Karas parodė gyvenimo trapumą

Per paskutinę pamoką visi susirinko aktų salėje ir gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius pristatė iš Ukrainos į Lietuvą reabilituotis atskridusius Ukrainos kariuomenės ir savanorių batalionų karius: eilinį Petro Liličenko, leitenantą Serhii Kurshakov, dešinio sektoriaus kuopos vadą Dmytro Ivaščenko ir majorą Fiodorą Ševčenko. Juos lydėjo Ramūnas Šepetauskas – karių reabilitacijos centro specialistas. Mokiniai ukrainiečių karių klausė įvairių dalykų – domėjosi apdovanojimais, suteiktais už tarnybą ir dalyvavimą kovose, klausė, kaip jie jaučiasi matydami žūstančius artimuosius.

Į Lietuvą kariškiai atvyksta gydytis traumų, patirtų kare Ukrainoje. Čia jie supažindinami su Lietuvos istorija bei kultūra. Kaip sakė vienas iš Ukrainos karių, Lietuva ir Ukraina turi daug bendro – ypač istorinėje srityje. Lietuva yra pirmoji pagal reabilituojamų kareivių gydymą. Kitos šalys tuo negali pasigirti. Mokiniai klausė, kodėl visgi Ukrainą užpuolė? Patys nukentėję kariai aiškios priežasties nežino. Jie nesitikėjo, jog jų vadinami broliai – rusai – juos užpuls. Kariai svarstė, kad viena iš karo priežasčių buvo ambicijos vieno vienintelio žmogaus, kuriam nieko nereiškia kitų žmonių žūtys, infrastruktūros naikinimas, kuris mato tik ekspansinę politiką. Taip pat vienas iš karių prašė netikėti skleidžiama propaganda ir žinoti, kad karas Ukrainoje – vyksta ir jie yra be galo dėkingi Lietuvai už suteiktą pagalbą, nes nežinia, kada karas gali prasidėti ir mūsų šalyje. Matymas, kaip žūsta artimieji, sukrečia ir priverčia susimąstyti, kad gyvenimas toks trapus.

Renginio pabaigoje gimnazija gavo dovanų knygutes su Ukrainos karių vaikų eilėraštukais ir piešinėliais – tuose kūrinėliuose puikiai atsispindi civilių būsena karo zonoje. Paskutinis akcentas buvo apsikeitimas vėliavomis. Ukrainos kariai įteikė mūsų mokyklai savo nepriklausomos valstybės vėliavą, o lietuviai svečiams – Lietuvos istorinę vėliavą – Vytį – simbolį, su kuriuo gyvendami vienoje valstybėje petys į petį kovėsi tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai.

Austėja Karpejūtė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos IV gb klasės mokinė;

Nuotraukos Aivetos Tracevič, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos III gb klasės mokinės