Gedulo ir vilties diena

1941 metų birželio 14–15 dienos buvo labai tamsios Lietuvos istorijoje, nes vėlai naktį buvo pradėta tremti žmones į Sovietų Sąjungos gilumą – Sibirą. Todėl mes šių liūdnų dienų išvakarėse, birželio 13 dieną, 20 valandą, susirinkome prie gimnazijos norėdami pagerbti Lietuvą, jos kankinius.

Minėjome tremtinius, kurie turėjo iškęsti šaltį, badą, sunkų darbą. Dėl ko jie kentėjo? Dėl Lietuvos. Todėl mes sudėliojome žodį LIETUVA iš žvakučių, norėdami įrodyti, jog tremtiniai ne veltui kovojo už Lietuvą, – mes juos prisimename ir neliks užmiršti nei tie žmonės, nei jų siekiai. Savo prisiminimais pasidalijo mūsų krašto tremtiniai. Šiltais žodžiais tremtinius pagerbė ir gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Šalčininkų 11-tos kuopos šaulių vadas Eimantas Tamulynas, buvęs ilgametis Eišiškių mokyklos direktorius Vytautas Dailidka, skautas Tomas Seliatyckis. Svečiai paminėjo, jog visada svarbu nepamiršti istorijos ir budėti. Gražiu žodžiu ir visus suvienijusia malda tremtinių atminimą pagerbė kunigas Daniel Narkun.

Birželio 14-oji – tai Gedulo ir vities diena. Norėdami ją paminėti mes susirinkome Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro bažnyčioje pabūti Šv. Mišiose, pasimelsti. Prieš Šv. Mišias skautai įnešė vėliavas, o pasibaigus mišioms visi nuėjome prie koplytstulpio, kur buvo pasakojama, kad daugiausia buvo tremiami kunigai, filosofai ir kiti apsišvietę žmonės. Trėmimų kaltininkai norėjo, kad žmonės kuo greičiau palūžtų, o tauta netektų šviesiausių savo žmonių.
Šiemet mes minime jau 75-ąsias pirmųjų trėmimų metines, kai per vieną savaitę buvo ištremta apie 17 500 žmonių.  Daug renginių šiai datai atminti vyksta Vilniuje. Dalyvaukime, stebėkime, atminkime. BUDĖKIME…

Justas Kratkovskis