Helovinas Šalčininkuose
Veikiausiai Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų Naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką Naujųjų metų laužą. Jame degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialius kostiumus, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.
Tokia trumpa Helovino istorija. Šiais laikais ji tampa vis populiaresnė įvairiose pasaulio šalyse. Šių metų spalio 23 dieną ši šventė atkeliavo ir į mūsų miestelį. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vyko Helovino stiliaus vakarėlis. Šios šventės metu niekas neaukojo, nebūrė, negarbino Samhaino kaip per tikrą Heloviną, bet mokiniai galėjo persirengti ir pasilinksminti prieš išeidami atostogauti. Pradinių klasių mokiniai per pertraukas ir po pamokų žaidė ir šoko, vyresniesiems buvo surengta diskoteka.
Pradinukai tikrai smagiai leido laiką. Pasipuošę baisūnų kostiumais pertraukų metu smaginosi, žaisdami gimnazistų suorganizuotus žaidimus, po pamokų šėlo „vakarėlyje“. Tokia linksmybių diena tikrai paliks vaikams neišdildomą įspūdį prieš rudens atostogas.
Vyresnių klasių mokiniai laiką leido kiek kitaip. Pagal amžių susiskirstę į dvi grupes linksminosi Helovino stiliaus diskotekoje. Dauguma nemažai paplušėjo ruošdamiesi šiems šokiams, buvo daug tikroviškų ir siaubą keliančių kostiumų, kurie gąsdino net budinčius mokytojus. Bet juk ne apranga svarbiausia. Mokiniai susirinko drauge, pašėlo, pašoko, pabendravo. Tai ir buvo svarbiausias šio renginio tikslas – suteikti vaikams progą pamiršus kasdienius rūpesčius pabūti kartu. Juk dažnai pamirštame, kaip tai svarbu. Taip pasineriame į savo problemas, kad nepastebime žmonių, kurie visada šalia. Šventės suvienija ir suteikia daugiau optimizmo.
Iga klasės mokinė Monika Gornostajūtė
