Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Jau vagonai žmonių prigrūsti.
Jų ešelonai net keli.
Vaikai dejuoja, klumpa seniai,
Į juos per jėgą stumiami.

Birželio 14–oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.

Šiai dienai prisiminti jau daug metų Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija rengia Birželio 14-tosios minėjimą. Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro bažnyčioje šių metų birželio 14 d., 9 val. ryto, buvo aukojamos Šv. Mišios. Mišioms pasibaigus, Šalčininkų kapinėse prie tremtinių paminklo ir simbolinio kapo įvyko iškilmingas minėjimas. Dalyvavo tremtiniai ir jų artimieji, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius, kunigas Sigitas Grigas, Regiono karo prievolės komplektavimo skyriaus vyr. verbuotojas, Šalčininkų 11–osios šaulių kuopos vadas viršila Eimantas Tamulynas, mokytojai, skautai, šauliai ir Šalčininkų gyventojai.

Degant ant kapo žvakėms, minėjimas prasidėjo malda. Vedėjai deklamavo eiles apie tremtį, pasakojo faktus apie tai, kiek buvo ištremta žmonių, kiek žuvo ir negrįžo į Tėvynę Lietuvą, kaip vaikai ir suaugusieji kentėjo badą, šaltį, sunkiai dirbo. Buvo giedamas Lietuvos himnas, mokiniai susmaigstė ant kapo rugiagėles kaip Vilties ir žinios į Tėvynę simbolį. Klausėmės tremtinių pasakojimų ir išgyvenimų apie skaudžius praeities įvykius. Tylos minute buvo pagerbti visi tie, kurie žuvo ir negrįžo į Lietuvą.

Tai Gedulo diena, nes beprasmiškai ir žiauriai buvo prarastos tūkstančių žmonių gyvybės. Ir... Vilties diena, nes išgyvenome ir tikimės, kad tai niekada nebepasikartos!

Saulė Marija Gustaitė,

3b klasės mokinė