Mažosios Velykėlės

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos pradinių klasių mokiniams bei darželio auklėtiniams jau tapo tradicija savaitę po Velykų švęsti mažąsias Velykėles kartu su „Naisių vasara“. Tai šventė, puoselėjanti senas lietuviškas tradicijas, ugdanti tautišką vaikų mąstyseną. Juk niekas švenčių taip nelaukia kaip vaikai. O Atvelykis – diena, kai mažieji ridena, daužo kiaušinius. Ypač smagu, jei galima šventinę nuotaiką susikurti patiems.

Tad ir šiemet vaikai, gerai pailsėję po Šv. Velykų, susirinko į klases kupini džiaugsmingų įspūdžių, nešini spalvingais margučiais. Dalijosi įspūdžiais, pasakojo vieni kitiems, ką veikė per šventes. Vėliau kibome į smagų darbą. Stengėmės, kiek tik galėjome, visokiais būdais ir raštais margindami popierinius margučius. Ir štai Didysis margutis pasipuošė. Daugiau nei 200 kiaušinių „pražydo“ žaliai, raudonai, mėlynai bei dailiausiais ornamentais.

Vėliau buvo ridenami margučiai. Gražus pavasario oras išviliojo mažuosius į gimnazijos kiemą, kur visi toliau šventė mažąsias Velykėles: žaidė žaidimus, surengė ridenimo, bokštų statymo ir kitokių rungčių su margučiais. Vaikams buvo priminta, kad pagal tradicijas jie šią savaitę turėtų aplankyti savo krikšto tėvelius. Ten jų lauks pats gražiausias margutis ir galbūt saldi ar šiaip miela dovanėlė. Apsilankydami pas krikšto tėvelius, vaikai suteiks jiems džiaugsmo, parodys, kiek paaugo per metus, padovanos savo paties padarytą nedidelę dovanėlę. Artimas bendravimas suteiks džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems.

Beje, nuo seniausių laikų žinoma, kad kartojimas yra mokslų motina. Tad Atvelykis, arba Vaikų Velykėlės, ir yra Velykų pakartojimas. Tad dėkoju mūsų nuostabioms pradinių klasių mokytojoms, kurios nepritrūko noro ir entuziazmo sukurti gražų pasibuvimą drauge.

Kiekvienas renginio dalyvis buvo apdovanotas rėmėjų dovanomis – specialiai šiai šventei išleista kompaktine plokštele „Bardų dainos vaikams“, kurioje įrašytos garsių Lietuvos dainuojamosios poezijos atlikėjų dainos.

Mokytoja Edita Dzvinelienė