Užgavėnių linksmybės Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Tai neabejotinai linksmiausia, ir, ko gero, mėgstamiausia lietuvių šventė. Ji mėgstama ir mūsų gimnazijoje. Užgavėnės kasmet švenčiamos pažymint žiemos pabaigą, likus septynioms savaitėms iki Velykų. Pagrindiniai jos akcentai – persirengėliai su kaukėmis, įvairūs žaidimai, pokštai, tradicinė Kanapinio ir Lašininio kova, Morės – žiemos dvasios – deginimas, žiemos „varymas iš kiemo“. Šiais metais Užgavėnes švenčiame kovo 4 d.

Gimnazijos mokiniai jau nuo pat ankstyvo ryto ruošėsi Užgavėnių šventei, gaminosi Užgavėnių valgius, puošėsi persirengėlių kaukėmis, repetavo šiai šventei skirtas dainas bei kartojosi šokius. Persirengėliai, pasipuošę kaukėmis, su muzika, dainomis keliavo po gimnaziją užsukdami į kiekvieną klasę ir kviesdami visus, mažus ir didelius, švęsti. Pradinių klasių mokiniai įvairių veiklų metu susipažino su Užgavėnių tradicijomis, aiškinosi šios šventės simbolius. Aptarė, kokios veiklos organizuojamos šią dieną, kokie valgiai valgomi, kokios muzikos klausomasi ir kokius žaidimus žaidžiama.

Po keturių pamokų visi sugužėjome į gimnazijos kiemą. Trankiai šokome, garsiai šūkavome ir triukšmavome – gąsdinome žiemą. Vėliau vyko Kanapinio ir Lašininio kova – tai simbolinė pavasario ir žiemos dvikova, kurią visada laimi šiltajam metų laikui, gavėniai atstovaujantis personažas. Šventę vainikavo Morės deginimas. Morė deginama tam, kad vėliau atgimtų, ji – vaisingumo dievybė. Sudeginus Morę, išvaromas susikaupęs blogis ir drauge įkyrėjusi žiema.

Žiemą išlydėjome ir pavasarį pasitikome taikiai ir geros nuotaikos. Tikimės, kad masinis „Pavasarinių paliaubų“ šokis ne tik sutaikė Kanapinį ir Lašininį, bet ir praskaidrino nuotaiką visiems šventės dalyviams.

Mokytoja Jolanta Ališauskienė