Kelionė po piliakalnius
Dažnai galvojame, kad mūsų šalyje nėra nieko įdomaus: mes skrendame, važiuojame į kitas šalis ir nepagalvojame, kad ir Lietuvoje yra tikrai gražių ir įdomių vietų. Šie 2017 metai yra paskelbti Piliakalnių metais, tačiau ar kas nors žino, kad Lietuvoje yra net 1000 piliakalnių? Mums, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniams, toks faktas pasirodė labai įdomus, tad entuziastingai išvykome keleto aplankyti. Šią kelionę gimnazijos jubiliejaus proga mums padovanojo Vytauto Landsbergio fondas!
Rokiškyje įdomu!
Šiemet ketvirtų klasių mokiniams pamokos prasidėjo kitaip – netradiciškai, įdomiau ir linksmiau. Mūsų gimnazija dalyvavo projekte „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Rugsėjo 4 dieną, anksti ryte, išvažiavome į Rokiškį. Mus pasitiko Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktorė, su kuria nuvykome į „Rėkyvą“ – vieną seniausių ir didžiausių Lietuvos durpių pramonės įmonių. Vaikai galėjo sužinoti, jog durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo. Taip pat pamatėme ir durpių kalnus, vadinamus „triufeliais“, užėjome į gamybos cechą, sužinojome apie durpių panaudojimą, apie durpių eksportą į 50 valstybių visame pasaulyje. Mokiniai atliko užduotį – reikėjo rasti įdomiausią medžio plaušą ar medžio šaknį durpių kalnuose.
Mokslo ir žinių diena
Ruduo – spalvų aruodas!
Rugsėjo pirmą šaukia,
Vaikų džiaugsmingą juoką
Tuoj ves į klasę jaukią.
(Zenė Sadauskaitė)
Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje tai reiškia tik viena – didelę šventę, kurios metu susitiko vieni kitų išsiilgę mokiniai, pirmokėliai pirmą kartą žengė į mokyklą, o abiturientams nuskambėjo paskutinis pirmasis skambutis.
Prieš ceremoniją Šalčininkų šv. apaštalo Petro bažnyčioje vyko šventosios mišios. Kunigas pašventino mokyklines priemones, visi dalyviai meldėsi, kad jiems šie mokslo metai būtų sėkmingi.
Mišioms pasibaigus gimnazijos darbuotojai, mokiniai bei jų tėveliai susirinko gimnazijos kieme. Visiems gražiai sustojus į savo vietas, vedėjai tarė sveikinimo žodį ir šventės dalyviai plojimais pasitiko abiturientus, vedančius už rankų pirmokus. Svarbiausiems šventės dalyviams išsirikiavus ant gimnazijos laiptų, Rugsėjo pirmosios proga visus pasveikino gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius. Buvo pakelta valstybinė vėliava ir sugiedotas himnas, įneštos ir kitos gimnazijos turimos garbingos vėliavos. Sveikinimo žodį tarė ir šventės svečiai – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mečislavas Griškevičius ir Šalčininkų Šv. Petro bažnyčios vikaras Miroslav Anuškevič. Tada pirmokėliams buvo įteikti pirmokų pasai ir kitos dovanos. Buvo labai gražu žiūrėti, kaip vyriausi ir jauniausi gimnazijos mokiniai kartu ėjo direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojos link. Pirmokų veiduose galima buvo matyti pasitikėjimą savimi, tačiau ir baimės šešėlius, o dvyliktokai jautėsi nostalgiškai, gal net šiek tiek liūdnai – juk tai buvo paskutinė jų Mokslo ir žinių diena šioje gimnazijoje. Įteikus pirmokų pasus atėjo eilė patiems drąsiausiems pirmokėliams padeklamuoti eilėraštukus. Nors vaikų balsai ir drebėjo, buvo labai gražu jų pasiklausyti.
Su vaiku į pirmą klasę
Kai Vaikui sukanka septyneri, Lietuvos Respublikos įstatymo tvarka Jis privalo pradėti lankyti pradinę mokyklą, t.y. pasiryžti eiti į pirmą klasę. Dažnam septynmečiui ar šešiamečiui tai gan sunkus ir problemiškas žingsnis. Kaip jaučiasi vaikas, pirmą kartą atsisėdęs į mokinio suolą?
Rugpjūčio 24 dieną Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija atvėrė duris dviem pirmokėlių klasėms – susipažinimas su mokytojomis, mokykla, klasės draugais. Klasės komplektuojamos gan gausios (25 ir 24 mokiniai). Domina vienas paprastas klausimas: kaip jausis mano vaikas mokykloje pirmosiomis dienomis ir (tikėtina) artimiausius 12 metų. Manau, tokią problemą sprendžia ne viena šeima, išleisdama savo Pirmoką pažinimo keliu.
Integruoto dalyko ir vokiečių kalbos mokymo įvadiniai seminarai
Užsienio kalbos ir gamtos mokslai yra puikus derinys. Ypač kai nagrinėjami klausimai, susiję su artima moksleivių aplinka. Pavyzdžiui, tai, kas sieja chemiją, biologiją ir vokiečių kalbą: „Kiek vandens žmogus sunaudoja per dieną?“ arba „Kokiu oru kvėpuojame mokyklos kieme?“ Bet ne mažiau įdomūs yra ir socialinių bei humanitarinių mokslų klausimai, į kuriuos atsakyti darosi lengviau pasitelkus vokiečių kalbą. Į šiuos ir panašius klausimus nuo 2014/2015 mokslo metų bando atsakyti mokytojų komandos, sudarytos iš vokiečių kalbos ir kitų dalykų mokytojų, ir jų mokiniai visoje Lietuvoje. Integruoto vokiečių kalbos ir dalyko mokymo programos vykdomos su įvairaus amžiaus mokiniais (nuo 5 iki 11 klasės), pradedant pavienėmis dalykų pamokomis su vokiečių kalbos integracija ir baigiant visus mokslo metus trunkančiais kassavaitiniais moduliais. Tačiau visas mokyklas vienija didelis moksleivių susidomėjimas ir ypatingas mokytojų aktyvumas.
Daugiau straipsnių...
