Integruoto dalyko ir vokiečių kalbos mokymo įvadiniai seminarai
Užsienio kalbos ir gamtos mokslai yra puikus derinys. Ypač kai nagrinėjami klausimai, susiję su artima moksleivių aplinka. Pavyzdžiui, tai, kas sieja chemiją, biologiją ir vokiečių kalbą: „Kiek vandens žmogus sunaudoja per dieną?“ arba „Kokiu oru kvėpuojame mokyklos kieme?“ Bet ne mažiau įdomūs yra ir socialinių bei humanitarinių mokslų klausimai, į kuriuos atsakyti darosi lengviau pasitelkus vokiečių kalbą. Į šiuos ir panašius klausimus nuo 2014/2015 mokslo metų bando atsakyti mokytojų komandos, sudarytos iš vokiečių kalbos ir kitų dalykų mokytojų, ir jų mokiniai visoje Lietuvoje. Integruoto vokiečių kalbos ir dalyko mokymo programos vykdomos su įvairaus amžiaus mokiniais (nuo 5 iki 11 klasės), pradedant pavienėmis dalykų pamokomis su vokiečių kalbos integracija ir baigiant visus mokslo metus trunkančiais kassavaitiniais moduliais. Tačiau visas mokyklas vienija didelis moksleivių susidomėjimas ir ypatingas mokytojų aktyvumas.
Jaunimo dieninė stovykla „Gis ir aš II“
Šių metų birželio 12–16 dienomis Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje jau antrus metus iš eilės vyko dieninė jaunimo stovykla „Gis ir aš II“. Šią stovyklą sumanė ir gimnazijoje organizavo informacinių technologijų mokytoja ekspertė Renata Babravičienė. Dalyvauti stovykloje buvo pakviestos Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija.
Pirmą dieną mokiniai susirinko į stovyklos atidarymą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos aktų salėje. Po to visi pasivaišinome arbata ir išsiskirstėme į veiklas. Naudodamiesi ArcGis sistema kūrėme Šalčininkų miesto žemėlapius. Visą savaitę jaunimas atkakliai dirbo kurdamas žemėlapius bei pristatymus, o penktadienį viską vainikavo konkurso „Kuriu žemėlapį“ apdovanojimas. Buvo išrinkti geriausi darbai bei įvertintas originaliausias pristatymas. Sužinoję rezultatus visi dalyviai vaišinosi rėmėjų padovanotu tortu.
Mes budime Šalčioje!
Rugpjūčio 9–13 dienomis Papiškių kaime vyko stovykla „Mes budime Šalčioje'2017“, finansuojama Lietuvos skautų sąjungos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos. Šiemet prie Šalčios žemės tunto prisijungė ir skautai iš Jonavos LDK Algirdo draugovės. Iš viso stovykloje dalyvavo per 50 įvairaus amžiaus skautų.
Stovykla buvo ypatinga savo tematika – visi dalyviai buvo miestelio gyventojai, turėjo „pinigų“, galėjo įkurti savo verslą, o tvarką prižiūrėjo policija bei meras su savo pavaduotoju. Tačiau nepamiršome ir įvairiausių paskaitų – nuo pirmosios pagalbos teikimo iki pionerijos, kurios buvo svarbios skautų asmeniniams įgūdžiams lavinti. Mus taip pat aplankė ir Šalčininkų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komanda, kuri supažindino su savo darbu bei paaiškino, ką daryti įvairių nelaimių atveju.
Didžiuojuosi savo misija
Šiemet baigiau Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją ir tiesiai iš mokyklos suolo išriedėjau į „Misiją Sibiras“. Jau devynerius metus skautauju, taip pat esu tinklininkas. Niekada nenustygstu vietoje, tačiau jaunatvišką energiją ir entuziazmą esu nusprendęs panaudoti Lietuvos istorijai išsaugoti.
Lipant į traukinį akyse šmėžavo baimės jausmas, bet jį keitė begalinis noras padaryti kažką didelio ir svarbaus. 16 žmonių komanda, kuriuos drąsiai galiu pavadinti savo naująja šeima, įrodė, kad kartu mes galime pasiekti bei padaryti labai daug. Dvi savaites, nutolus daugiau nei 6000 km nuo Lietuvos, atrodė, kad tai ilgas laikas, bet kartu suvoki, jog tai yra visai nedaug, nes turi atiduoti visas jėgas, siekdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Su šia mintimi aš gyvenau visas dienas. Dabar drąsiai galiu teigti, kad kartu mes atidavėme visas turėtas jėgas, kad aplankytas kapines paliktume daug gražesnes, nei radome. Kartais sėdint prie laužo bei žiūrint į jo liepsną ar upėje išskalbtus purvinus, prakaituotos rūbus, kildavo mintis, kad viskas kažkaip neįtikėtina, nes tu tai darai kažkur Sibiro viduryje, ir pasidaro labai keista.