Išleistuvės…
Kapelionas kunigas Darius Graževič yra pasakęs, jog „jaunas žmogus – tai lobių ieškotojas. Tas, kuris eina, ieško ir randa. Atranda mažą kruopelytę, nuo to atsispiria ir ieško toliau.
Atspirties tašku Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos XXVI laidos abiturientams tapo liepos 20 dieną vykusios išleistuvės. Pasibaigė pirmasis svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris suteikė ieškotojams daug lobių: nepamirštamų akimirkų, naujų patirčių, išbandymų. Dvyliktokai, perpildyti įvairių jausmų: smalsumo, žingeidumo, nerimo – paskutinį kartą žengė per gimnazijos slenkstį. Po prasmingų direktoriaus Vidmanto Žiliaus žodžių buvo įteiktas vienas iš pagrindinių jauno žmogaus lobių – ilgai lauktas ir svajotas brandos atestatas. Jautrūs žodžiai, ištarti auklėtojų ir tėvų lūpų, išspaudė ne vieną abiturientų ir svečių ašarą. Laikydami dokumentą, supratome: šiandien tikrai paliekame... Paliekame savo jaunystę ir kopiame į naują, kupiną įvairių išbandymų gyvenimo etapą.
Dėkojame mūsų mieloms auklėtojoms Agatai Koriznienei bei Olgai Timofejevienei, mokytojams, mokyklos administracijai bei artimiesiems už tai, jog per šiuos metus jūs tapote daugiau nei savo žinias perduodančiais žmonėmis. Jūsų palaikymas, beatodariškas triūsas ir tikėjimas mumis padėjo mums tapti tokiems, kokie mes esame dabar. Alexandra Trenfot yra pasakiusi, kad „geriausi mokytojai yra tie, kurie jums parodys, kur ieškoti, bet nepasakys, ką pamatyti.“ Jūs mus išmokėte mąstyti kritiškai ir padėjote suprasti, ko mes turime ieškoti ir ką norime pamatyti. Dėkojame Jums už išmintį ir gebėjimą jautriai vadovauti savo mokiniams, dėkojame už tai, kad niekada nebijojome klysti, kadangi jautėme jūsų palaikymą. Tariame ačiū mokyklos administracijai, gerbiamam direktoriui Vidmantui Žiliui, direktoriaus pavaduotojoms ugdymui Lilijai Rogožienei, Reginai Skaržinskienei bei neformaliojo ugdymo organizatorei Dianai Butrimienei už visokeriopą pagalbą mokslo bei mūsų talentų atskleidimo kelyje. Ačiū už jūsų indėlį, šypsenas bei tikėjimą. Jūsų dėka mes drąsiai žengiame į rytojų ieškoti naujų paslėptų lobių!..
Abiturientė Agnė Staniulytė
Nuotraukos Valerijos Svorobovič
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Kelionių žavesys ir pavojai
Daugelis žmonių mėgsta keliauti. Kai kurių keliavimas yra pomėgis, kitų privalumas arba darbas. Bet ar visos kelionės saugios, nes niekada nežinai, kas gali atsitikti?
Kelionės yra viena iš žavingiausių ir įdomiausių veiklų, nes jos leidžia mums atsitraukti nuo kasdienybės ir patirti naujų ir įdomių akimirkų. Keliaudami mes turime galimybę pamatyti naujus kraštus, susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis naujų kultūrų ir patirti džiaugsmą ir malonumą. Jurgos Ivanauskaitės knygoje „Kelionių alchemija“ yra tokie žodžiai: „Kelionė mums vėl suteikia prarastą gebėjimą stebėti, stebėtis, tyrinėti, pažinti, džiūgauti, krykštauti iš susižavėjimo ir nuostabos.“
Tačiau kelionės taip pat yra pavojingos, nes mes ne visada žinome, kas gali atsitikti. Galime patirti sveikatos problemų, susidurti su vagystėmis ar nusikaltimais ir netgi patirti nelaimingų atsitikimų. Remdamasi savo patirtimi kelionėje su baidarėmis (su lietuvių kalbos mokytoju birželio 7–8 dienomis plaukėme Merkio aukštupiu) galiu pasakyti, kad ne viskas buvo taip, kaip aš tikėjausi.
Mokslo metai baigėsi...
Mokslo metai baigiasi visiems skirtingu laiku. Visai neseniai paskutinis skambutis, paskelbdamas moksleiviško gyvenimo pabaigą, nuskambėjo abiturientams.
Vasariškai šiltą, saulėtą birželio 22 d. rytą gimnazijos kieme susirinko 5–8 ir I–II gimnazijos klasių mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lilija Rogožienė tarė sveikinimo, palinkėjimo žodį, džiaugėsi mokinių pasiekimais (geriausiems buvo įteiktos padėkos už puikų ir labai gerą mokymąsi, sportinę veiklą, aktyvų dalyvavimą neformaliojo švietimo veikloje ir už kitus per mokslo metus sukauptus nuopelnus) bei paskelbė mokslo metų pabaigą.
Lankėmės Augustave
Vieną gražią birželio dieną mes su savo klasės, dar kelių jaunesniųjų klasių mokiniais ir mamomis susiruošėme važiuoti į Lenkiją, į Augustavo miestą. Jau kelionės pradžioje visi susėdo su savo draugais ir kalbėjosi tarpusavyje. Autobusas mus vežė pietinės Lietuvos keliais: važiavome pro Eišiškes, Alytų, Lazdijus. Pakeliui sužinojome apie šiose vietovėse esančius Dzūkijos nacionalinį parką, Metelių ir Veisiejų regioninius parkus. Čia gyvena varlių rūšis, įtraukta į Raudonąją knygą.
Daugiau straipsnių...
