Pažintinė kelionė į Lenkiją
Rugsėjo 20–22 dienomis mes, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 8a, 7a ir Igb klasių mokiniai, autobusu vykome į pažintinę ekskursiją į Lenkiją, kur lankėmės Kazimierz Dolny ir Liublino miestuose.
Išvažiavome labai anksti, vidurnaktį. Po dvylikos valandų atvykome į Kazimierz Dolny miestą ir truputį po jį pasivaikščiojome. Miestas labai gražus, turistinis, todėl ten gausu visokiausių suvenyrų krautuvėlių, daug kavinių, išlikę senoviniai pastatai. Pasivaikščioję mieste plaukėme laivu Vyslos upe. Plaukdami linksmai leidome laiką dainuodami dainas, deklamuodami eilėraščius ir žaisdami ritminį žaidimą. Tai buvo labai raminantis poilsis. Iš karto po šios kelionės pradėjome trijų valandų ekskursiją po Kazimierz Dolny, bet jau su gide. Gidė nuvedė mus į kadaisę buvusią gynybinę pilį, papasakojo apie upę, kuria prieš tai plaukėme, parodė didžiulę senąją bažnyčią. Užlipome į netoli pilies esantį gynybinį 25 metrų aukščio bokštą. Tai buvo varginanti ekskursija, bet mums patiko didingas, gražus miesto vaizdas ir gigantiška bažnyčia. Vėliau eidami per miestą matėme Trijų kryžių kalną. Pakeliui į viešbutį aplankėme žydų kapines, kur pamatėme „Raudos sieną“, kuri padaryta iš macebų. Vakare atvykome į viešbutį, kur patogiai įsikūrėme ir skaniai pavakarieniavome. Tuo ir pasibaigė mūsų pirmoji diena.
Rugsėjo 1-oji!
Rugsėjo 1-oji – tai svarbi diena daugeliui mokinių visoje Lietuvoje. Rodos, tik vakar prasidėjo vasaros atostogos, bet jau šiandien mes laukėme pirmos pamokos stovėdami gimnazijos kieme. Kiekvienais metais mes susirenkame toje pačioje vietoje kupini džiaugsmo, pasiruošę mokytis ir norėdami aptarti savo vasarą su bendraklasiais.
Kviečiame švęsti mokytojų dieną
Išleistuvės…
Kapelionas kunigas Darius Graževič yra pasakęs, jog „jaunas žmogus – tai lobių ieškotojas. Tas, kuris eina, ieško ir randa. Atranda mažą kruopelytę, nuo to atsispiria ir ieško toliau.
Atspirties tašku Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos XXVI laidos abiturientams tapo liepos 20 dieną vykusios išleistuvės. Pasibaigė pirmasis svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris suteikė ieškotojams daug lobių: nepamirštamų akimirkų, naujų patirčių, išbandymų. Dvyliktokai, perpildyti įvairių jausmų: smalsumo, žingeidumo, nerimo – paskutinį kartą žengė per gimnazijos slenkstį. Po prasmingų direktoriaus Vidmanto Žiliaus žodžių buvo įteiktas vienas iš pagrindinių jauno žmogaus lobių – ilgai lauktas ir svajotas brandos atestatas. Jautrūs žodžiai, ištarti auklėtojų ir tėvų lūpų, išspaudė ne vieną abiturientų ir svečių ašarą. Laikydami dokumentą, supratome: šiandien tikrai paliekame... Paliekame savo jaunystę ir kopiame į naują, kupiną įvairių išbandymų gyvenimo etapą.
Dėkojame mūsų mieloms auklėtojoms Agatai Koriznienei bei Olgai Timofejevienei, mokytojams, mokyklos administracijai bei artimiesiems už tai, jog per šiuos metus jūs tapote daugiau nei savo žinias perduodančiais žmonėmis. Jūsų palaikymas, beatodariškas triūsas ir tikėjimas mumis padėjo mums tapti tokiems, kokie mes esame dabar. Alexandra Trenfot yra pasakiusi, kad „geriausi mokytojai yra tie, kurie jums parodys, kur ieškoti, bet nepasakys, ką pamatyti.“ Jūs mus išmokėte mąstyti kritiškai ir padėjote suprasti, ko mes turime ieškoti ir ką norime pamatyti. Dėkojame Jums už išmintį ir gebėjimą jautriai vadovauti savo mokiniams, dėkojame už tai, kad niekada nebijojome klysti, kadangi jautėme jūsų palaikymą. Tariame ačiū mokyklos administracijai, gerbiamam direktoriui Vidmantui Žiliui, direktoriaus pavaduotojoms ugdymui Lilijai Rogožienei, Reginai Skaržinskienei bei neformaliojo ugdymo organizatorei Dianai Butrimienei už visokeriopą pagalbą mokslo bei mūsų talentų atskleidimo kelyje. Ačiū už jūsų indėlį, šypsenas bei tikėjimą. Jūsų dėka mes drąsiai žengiame į rytojų ieškoti naujų paslėptų lobių!..
Abiturientė Agnė Staniulytė
Nuotraukos Valerijos Svorobovič