Straipsniai

Valstybės atkūrimo dienos minėjimas

Vasario 14-oji, penktadienis, 13 valanda.

Šviesos pritemo. Prasidėjo… Pirmosios eilutės… ir mažas jauduliukas nukrėtė mus…

Mes labai jaudinomės, raminome vienas kitą. Bijojome suklysti. Salė buvo pilna. Visų žvilgsniai sutelkti vien į mus – vedėjus. Tai baugino. Bandėme nekreipti dėmesio, kad netyčia nesuklystume, tačiau, pasirodo, kad viskas ne taip jau blogai: netrukus mes norėjome kalbėti dar ir dar, parodyti, kaip Lietuva mums svarbi.

Mes sakėme savo žodžius, deklamavome eiles, kvietėme mūsų gimnazijos mokinius dainuoti, groti, deklamuoti. Pasakę savo žodžius, atsisėdome į vietas. Rankos drebėjo, tačiau jau nebuvo taip baisu, kaip anksčiau.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną šventė visi – ir maži, ir dideli. Kiekvienas atidžiai stebėjo pasirodymus. Šypsena tapo dar didesnė, kai į sceną užlipo lopšelio-darželio „Vyturėlis“ auklėtiniai. Padainavę ir pašokę mažieji užleido vietą Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniams. (Tai buvo ir Valstybės atkūrimo, ir Meilės viskam, ir mainų diena. Mūsų gimnazijos milžiniškas būrys išvyko į Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnaziją, o mes pasikvietėme koncertuoti net du rajono kolektyvus.) Buvo įdomu stebėti kiekvieną pasirodymą, kurį parengė Lietuvą mylintys mokiniai ir darželinukai. Kiekvienas pasirodymas buvo savaip išskirtinis, įdomus.

Štai ir pabaiga… Išnešamos vėliavos... Šypsena veiduose nedingsta… Mes grįžome į klases, pasidalinome įspūdžiais. Ir vėl einame tuo pačiu taku namo, tačiau širdyse kažkas kitaip – jaučiame šilumą. Šilumą, reiškiant meilę savo brangiajai Lietuvai.

7b klasės mokinės Elvyra Kviatkovskaja ir Emilija Morkūnaitė