Paminėta Gedulo ir vilties diena
1941 metų birželio 14 dieną trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vienu metu prasidėjo pirmoji masinė žmonių deportacija į Sibirą. Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami daugiau kaip 30 tūkst. įvairų tautybių žmonių, kurių didžiajai daliai nebuvo lemta sugrįžti.
Prisimenant šią skaudžią datą šių metų birželio 14 dieną Šalčininkų kapinėse prie koplytstulpio, pastatyto tremtinių ir politinių kalinių atminimui, buvo surengtas minėjimas, kurį organizavo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, Tėvynės Sąjungos Šalčininkų skyrius bei bendruomenė „Šalčios žemė“. Dalyvaujant Šalčininkų rajono tremtiniams, politiniams kaliniams, mokytojams, mokiniams, jauniesiems skautams, šauliams ir savivaldybės atstovams tremtinių eiles skaitė „Šalčios žemės“ tunto skautai Martynas Norkūnas ir Domantas Ališauskas. Kalbėdamas Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius akcentavo baisių trėmimų istoriją ir jos atminties svarbą mūsų jaunajai kartai.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kaip ir kasmet kartu su kitomis institucijomis inicijavo Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Šių metų pilietinė iniciatyva buvo pavadinta „Vilties medžio“ vardu. Ant medžių šakų mokiniai kabino savo pačių pagamintus vokus su laiškais, kuriuose užrašė girdėtas istorijas, perskaitytus tremtinių ar politinių kalinių žodžius, įvairias mintis apie tremtį, išgyvenimą, piešinius tremties tema. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniai taip pat dalyvavo šioje iniciatyvoje. Renginyje „Šalčios žemės“ tunto skautas Egidijus Ševelis perskaitė IVgc klasės mokinės Justynos Tupko mintis apie tremtį. Po to prisiminimais pasidalino mūsų krašto tremtiniai ir politiniai kaliniai. Renginį užbaigė Šv. Mišios Dieveniškių bažnyčioje, kurias už Šalčios krašto tremtinius aukojo Dieveniškių parapijos klebonas kunigas Domas Valančiauskas.
